Teisingumas ir piliečių teisės Europos Sąjungoje

Ištrauka

Teisingumas ir piliečių teisės Europos Sąjungoje 
Rašto darbas

Turinys
Įvadas 3
Piliečių teisės 4
Teisingumas 5
Išvados 6
Naudota literatūra ir kiti šaltiniai 7

Įvadas
Europos Sąjungos piliečių teisių ir teisingumo politika apima daugelį skirtingų veiklos krypčių
bei sričių. Šiame darbe daugiausia dėmesio skirsime keletui aspektų, susijusių su ES piliečių
teisėmis ir teisingumu aptarimui.
Darbo objektas: Europos Sąjungos politikos sritis, nukreipta į piliečių teises ir teisingumą.
Darbo tikslas: aptarti svarbiausius aspektus, apimančius piliečių teises ir teisingumą Europos
Sąjungoje.
Struktūrinės dalys:
1.Pirmąją darbo dalį apima piliečių tesių Europos Sąjungoje aptarimas. Trumpai aprašomos
pagrindinės teisės, ES pagrindinių teisių chartijos reikšmė ir Europos Sąjungos pilietybė
bei jos suteikiamos esminės teisės.
2.Antrojoje dalyje dėmesio skiriama teisingumui. Aptariama Europos Sąjungos
baudžiamosios teisės politika ir teisminis bendradarbiavimas.

1.Piliečių teisės
ES piliečių teisėms ir jų užtikrinimui yra skiriamas ypatingas dėmesys. Pagrindiniu tikslu
išskiriamas siekis „užtikrinti, kad rengiant, taikant ir aiškinant Bendrijos teisę būtų saugomos
pagrindinės laisvės“.
Kitaip tariant, svarbu, kad bendrijos institucijos, vykdydamos teisėkūros
procesus, nepažeistų asmens suverenumo.
Pagrindinės teisės
Demokratija, laisvė, lygybė, solidarumas, žmogaus teisės, jų apsauga ir asmens orumas bei
teisinė valstybė - tai svarbios pamatinės vertybės, kuriomis grindžiami ES politikos bei veiklos
principai. Šiomis vertybėmis remiasi ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kurioje
aibrėžtos visos „asmeninės, pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės, kuriomis gali
naudotis ES gyventojai.“
Tai pagrindinis dokumentas, užtikrinantis ES piliečių teises ir
apibrėžiantis teisingumo sampratą, o nuo 2009 metų gruodžio 1 d. Chartijos reikšmė dar labiau
išaugo – ji tapo privaloma visoje Europos Sąjungoje. ES institucijos privalo savo veiklą derinti
taip, kad nebūtų pažeidžiamos Chartijoje įrašytos teisės. 2010 m. spalį, Komisijai patvirtinus
Pagrindinių teisių Chartijos įgyvendinimo strategiją, žengtas svarbus žingsnis siekiant
užtinkrinti, kad Europos Sąjungoje būtų laikomasi dokumente įrašytų pagrindinių teisių. Nuo
2010 m. Komisija taip pat skelbia Chartijos taikymo metinę ataskaitą.
Dokumentą sudaro preambulė, šešios dalys, kuriose išskiriami svarbiausi ES teisiniai principai
bei bendrasis Chartijos interpretavimo ir taikymo apibūdinimas.
Pirmoji dalis skirta apibrėžti asmens orumo teisinę sampratą, kurią apima teisė į gyvybę bei
asmens integralumą, tai pat draudimą vykdyti kankinimus ir žiaurias fizines bausmes kitų
asmenų atžvilgiu, versti juos priverstinai dirbti ar paimti į vergiją. Antrojoje dalyje išskirtos
esminės laisvės, tokios kaip asmens teisės į laisvę ir saugumą, asmeninio gyvenimo privatumą,
asmens duomenų apsaugą, teisė sukurti šeimą, išpažinti vienokį ar kitokį tikėjimą, priklausyti
tam tikroms politinėms ar mokslinėms organizacijoms, įgyti išsilavinimą, taip pat žodžio laisvė,
teisė į privačią nuosavybę ir kitos. Trečiojoje dalyje akcentuojama lygybė – visų piliečių lygybė
prieš įstatymą bei vyrų ir moterų lygios teisės. Pabrėžiama, kad svarbu gerbti kultūrinius,
religinius ar lingvistinius skirtumus bei užtikrinti, kad visuomenėje būtų vengiama
diskriminacijos, dėl asmens ar jų grupės išskirtinumų bei tam tikrų jiems būdingų bruožų. Taip
pat dokumente minimos vaikų teisės, pagyvenusių žmonių teisės ir asmenų su negalia integracija
į visuomenę. Ketvirtoji Chartijos dalis skirta solidarumui apibrėžti. Išskiriamos šios teisės:
darbuotojų teisė gauti visą reikalingą informaciją bei konsultacijas įmonėje, kurioje jie dirba;
teisė į kolektyvines derybas ir veiksmus; teisė naudotis nemokamomis įdarbinimo servisų
paslaugomis; apsauga nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju; asmens teisė į tokias darbo sąlygas,
kur būtų gerbiamas jo saugumas, sveikata bei orumas, taip pat teisė periodiškai gauti poilsio
dienas ir atostogas; draudimas naudoti vaikus, kaip darbo jėgą; šeimos socialinė ir ekonominė
apsauga; sveikatos apsauga; socialinė apsauga ir parama; aplinkosauga; vartotojų apsauga bei
teisė į „bendrus ekonominius interesus, kaip numatyta nacionaliniuose įstatymuose ir praktikoje,
remiantis Sutartimis, siekiant skatinti ES socialinę ir teritorinę sanglaudą.“