Teisės normos

Ištrauka

Turinys
Įvadas 3
1. Teisės normos samprata 4
2. Trinarė teisės normos struktūra 6
2.1. Teisės normos hipotezė 6
2.2. Dispozicija – centrinis teisės normos elementas 6
2.3. Sankcija 7
3. Hipotezių, dispozicijų ir sankcijų rūšys 8
3.1. Hipotezė 8
3.2. Dispozicija 8
3.3. Sankcija 10
4. Dvinarė teisės normos struktūra 11
5. Teisės normų rūšys 12
5.1. Bendrosios ir specialiosios teisės normos 14
5.2.. Individualių teisės normų problema 15
6. Išvados 16
7. Naudota literatūra 17

Įvadas
Pasak P. Leono, ,,teisės“ sąvoka kasdieniniame gyvenime turi dvi prasmes: vienais
atvejais teise mes vadiname taisyklę, normą, kuri tvarko mūsų poelgius, kitais atvejais tuo
žodžiu mes pažymime normos mums suteikiamą galėjimą atlikti tą, arba kitą veiksmą.
Teisė
ir norma yra akivaizdžiai susijusios, todėl šio referato tikslai yra tokie:
1. Išsiaiškinti, kas yra teisės norma;
2. Įsigilinti į teisės normos struktūrą (dvinarę ir trinarę);
3. Išskirti hipotezių, dispozicijų, sankcijų rūšis;
4. Apžvelgti teisės normų rūšis.
Pagrindiniai autoriai, kuriais rėmėmės ruošdamos šį darbą:
A. Vaišvila;
H. L. A. Hart;
S. Vansevičius;
K. L. Valančius;
G. Lastauskienė;
H. Kelsen.
Mūsų indėlis į šį referatą:
Įvadas, teisės normos samprata, trinarė teisės normos struktūra ir išvados – ruošėme kartu;
Hipotezių, dispozicijų ir sankcijų rūšys – atliko Edita;
Dvinarė teisės normos struktūra, teisės normų rūšys – atliko Olga.
Leonas P. Teisės enciklopedija. Kaunas: Pozicija.1931. psl.136.

1. Teisės normos samprata
„Teisės normos yra teisinio reguliavimo priemonės, norminis visuomeninio santykio
modelis, dažniausiai nustatytas ir garantuojamas valstybės. Teisės norma nustato galimo ir
privalomo žmonių elgesio ribas, jų išorinės laisvės mastą.“
Pasak G. Lastauskienės, nuo XX a. teisės tyrėjai vartoja teisės normos sąvoką tam,kad apibūdintų smulkiausią teisės sudedamąją dalį, išsiskiriančią savarankiškumu.
H. Kelsenas teigia, kad kalbėdami apie normą, turime omenyje tai, kad kažkas privalo
(ought) būti arba privalo įvykti, ir konkrečiau – kad asmuo privalo elgtis tam tikru būdu. Taip
pat jis atskiria normas nuo taisyklių: normas sukuria ir taiko teisinė valdžia, jų laikosi teisės
subjektai, o taisyklės – tai sakiniai, kuriais teisės mokslas aprašo šias normas ir santykius.
Normos negali būti teisingos arba neteisingos, nes jos ne aprašo objektą, o reikalauja, o štai
taisyklės gali būti klaidingos, jei jose neteisingai interpretuojama teisės norma. Pavyzdžiui,
„civilinės teisės vadovėlio teiginys, kad asmuo, neįvykdęs pasižadėjimo sudaryti santuoką,
privalo atlyginti patirtus nuostolius arba į jo turtą privalo būti nukreiptas civilinis
išieškojimas, yra klaidingas, jeigu teisiniame tekste aprašoma valstybės teisė nenustato tokios
prievolės, nenumato tokio civilinio išieškojimo.“