TEISĖS TEORIJA. KONSPEKTAS

Ištrauka

TEISĖS TEORIJA
Norma – pačia bendriausia prasme reiškia kokybės ir kiekybės vienovę, kurios rėmuose egzistuoja tam tikras reiškinys.
Teisės norma – norminimo priemonė, kuria siekiama paveikti asmenį pasielgti ar nepasielgti vienu ar kitu būdu.
Nenormatyvinis reguliatorius – tai kai negalime paaiškinti tam tikrų veiksmų (veiksniai gali būti įvairios emocijos, kaip
pyktis, įsimylėjimas, gali įtakoti mada). Tai tokie elgesį formuojantys veiksniai yra nenagrinėjami Lietuvos teisės dėl neapibrėžtumo ir specifikos, bet tai gali būti kitų mokslų, kaip psichologijos, sociologijos nagrinėjimo objektas.
Kad teisė galėtų reguliuoti žmonių elgesį, turi būti įgyvendintos 3 sąlygos:
1.Normos kūrėjas turi aiškiai apibrėžti kokių asmenų ir kokiais atvejais elgesys yra reguliuojamas. (hipotezė)
2.Normos kūrėjas turi aiškiai išdėstyti pačią elgesio taisyklę. (dispozicija)
3.Normos kūrėjas turi nustatyti poveikio priemones, asmenims pažeidusiems taisyklę. (sankcija)
1.Norma kaip logikos kategorija: pagrindiniai požymiai.
Pagal deontinę logiką, normos priklauso tai pačiai teiginių grupei kaip ir patarimai, pageidavimai, pamokymai ir išsiskiria iš jų tuo, kad išreiškia akivaizdžią preferenciją normoje aprašytam elgesio modeliui
Normų (deontinė) logika išskiria tokius normų požymius, kurie tinka bet kokiai normai:
1.Norma – tai tekstu išreikštas elgesio nurodymas, kuriuo siekiama įteigti normos adresatui, kad šis elgtųsi normoje aprašytu būdu.
2.Norma tai elgesio modelis, kurio įgyvendinimo tikisi normos kūrėjas iš normos adresato, kai jis (adresatas)
patenka į normos veikimo sferą.
3.Norma iš kitų panašių teiginių išsiskiria didžiule įtaiga, išskirtine preferencija joje nurodytam elgesio tipui –
norma siekiama įteigti normos adresatui elgtis būtent taip.
4.Norma išsiskiria ypatinga struktūra. Joje turi būti nurodyta: 1) elgesio modelis (koks elgesys reguliuojamas); 2)elgesio modelio pobūdis (ar elgesys privalomas ar leidžiamas); 3) normos taikymo sąlygos (gyvenimiškos
aplinkybės, kurioms esant norma pradeda veikti); 4) normos adresatas (asmuo, kurio elgesį siekiama
sureguliuoti).
5.Normoms yra preskriptyvios, joms nebūdingas aprašomasis pobūdis ir tuo jos skiriasi nuo desktriptyvių
(aprašomųjų) teiginių, todėl normos negali būti nei klaidingos, nei teisingos. (Studentai privalo nevėluoti į
paskaitas – tai yra norma, pirmakursiai studentai nevėluoja į paskaitas – ne norma, o fakto konstatavimas, šis
faktas vertinamas kaip klaidingas arba kaip teisingas.)
6.Norma gali būti reikalaujama tik tokio elgesio, kuris yra objektyviai įmanomas, o adresatas turi disponuoti
reikalaujamo elgesio predispozicijomis (nekorektiška reikalauti iš pirmoko spręsti lygtis su keliais nežinomaisiais)
7.Norma pasižymi objektyvia galimybe ją pažeisti – nurodymas kvėpuoti būtų ne tik nereikalingas, bet ir beprasmis.
8.Normą kuria normos kūrėjas, kurio galimybė daryti įtaką normos adresato elgsenai yra įmanomas tik tuo atveju, jei adresatas patenka į normos kūrėjo įtakos zoną.
2.Socialinių ir techninių normų palyginimas ir pavyzdžiai.
Normatyvinis reguliatorius skirstomas į 2 grupes: (normos, reguliuojančios žmogaus elgesį, yra išsakomas tinkamo elgesio modelis tekstu)
Tikslo normos (techninės direktyvos) – reguliuoja žmogaus elgesį, jam įvaldant aplinką (yra objektyvaus prado). 
Pavyzdžiui, kambaryje nėra oro, žmogus atsidaro langą; šalta – uždarai langą.
Socialinės normos – reguliuoja žmonių tarpusavio santykius, kad sumažintų aštrumą skirtingų interesų. 
(moralės(visuomenės spaudimas, sąžinė), etikos, politinės, religinės, sveikos gyvensenos, papročiai,
korporacinės ) Norma yra sukuriama (ji subjektyvi), kad jos būtų laikomasi ir tokiu būdu būtų šalinami ginčai,
būtų laikomasi tvarkos. Kilmė – žmonių kūryba.