Teisės teorija konspektas

Ištrauka

Teisės teorija. Teisės mokslas
Mokslinės žinios – tai sutvarkytos, susistemintos, mokslo apribotais metodais gautos ir patikrintos žinios
Mokslus įprasta skirstyti į gamtinius ir socialinius (humanitarinius)
Teisė – vienas iš socialinių (humanitarinių) mokslų: žmogus tiria žmogaus sukurtą reiškinį, vadinama teise
Teisė ir teisės mokslo sritis:
Teisė – ypatinga, specialiais požymiais pasižyminti normatyvinė tvarka. Požymiai, pagal kuriuos identifikuojama 
teisė, priklauso nuo konkrečiu metu konkrečioje vietoje visuomenėje vyraujančios sampratos.
Teisė – teisės mokslų objektas. Teisės mokslai tiria visą teisę (teisės teorija) arba atskiras teisės sritis (civilinės 
teisės mokslas, baudžiamosios teisės mokslas).
Teisės mokslų grupės (klasifikavimas):
Bendrieji teisės mokslai (teisės teorija, teisės filosofija, lyginamoji teisėtyra, teisės istorija)
Šakiniai teisės mokslai (civilinė teisė, baudžiamoji teisė, baudžiamojo proceso teisė)
Specialieji teisės mokslai (teismo medicina, teismo psichiatrija, kriminalistika)
Bendras mokslas apie teisę gali būti vadinamas įvairiai, dažniausiai:
Teisės teorija
Teisės filosofija
Jurisprudencija
Kontinentinėje teisės tradicijoje, ypač dėl stiprios vokiškos teisės mokyklos įtakos, labiau įsitvirtino teisės
teorijos terminas
Teisės teorijos specifika:
Teisės teorijos tyrimo objektas – bendrieji teisiniai reiškiniai
Teisės teorijos tyrimo tikslas – nustatyti bendrųjų teisinių reiškinių dėsningumus
Teisės teorijos metodas tiesiogiai priklauso nuo to, kokie ontologiniai lygmenys laikomi teisės esme: 
A.Jeigu teisės esme laikomos normos – vyrauja kalbiniai – loginiai metodai
B.Jeigu teisės esme laikomos idėjos (vertybės) – gali būti taikomi įvairūs metodai
C.Jeigu teigiama, kad teisė – tai tam tikras socialinis faktas, vyrauja sociologiniai metodai
D.Jeigu įrodinėjama, kad tai psichinis faktas – vyrauja psichologiniai metodai
Pagrindinės teisės teorijos funkcijos (poveikis kitiems mokslams):
1.Tai metodologinis mokslas visiems kitiems teisės mokslams
2.Apibrėžia pagrindines teisines kategorijas ir ištiria jų tarpusavio sąveiką
3.Nustato teisės aiškinimo ir taikymo taisykles
4.Atlieka tarpininko vaidmenį tarp teisės ir kitų (neteisinių) mokslų
5.Formuluoja argumentus, leidžiančius įvertinti galiojančios teisės tinkamumą
6.Apibendrina kitų teisės mokslų rezultatus ir vertina jų patikimumą
7.Prognozuoja teisinių reiškinių kaitos tendencijas
Teisės teorija kaip mokymosi disciplina
Tai akademinė žinių perteikimo disciplina, dėstoma universitetuose. Skiriasi nuo teisės teorijos kaip mokslo: 
A.Struktūra (ne visos sritys įtraukiamos)
B.Taikomaisiais metodais, pvz. neišvengiamas didaktinis pradas (bet jis neturėtų užgožti kritinio prado)
Teisės teorija. Teisės terminas
Teisės terminas pasižymi skirtingomis teisinėmis reikšmėmis
A.Teisė – tai ypatinga normatyvinė sistema, veikiant tam tikroje valstybėje ir besiskirianti nuo moralės, politikos,
religijos ir kitų į teisę panašių normatyvinių sistemų.
Apibrėžiant teisę šia prasme vartojamos sąvokos objektinė (objektyvioji) teisė arba pozityvioji teisė – tai valstybėje
galiojančios teisinės taisyklės.
B.Teisė subjektine prasme – konkrečiam asmeniui priskiriama teisė. Subjektinė teisė – tai konkretaus asmens
elgesio galimybė, kurią garantuoja viešoji valdžia.
Subjektinė teisė susideda iš trijų struktūrinių elementų:
Teisė atlikti tam tikrus veiksmus
Teisė reikalauti netrukdyti atlikti tam tikrus veiksmus 
Teisė kreiptis į teismą ir reikalauti, kad jis apgintų pažeistą subjektinę teisę
C.Gali būti vartojama ordinarinės teisės sąvoka – taip apibūdinant valstybės sukurtą teisę ir dažniausiai skiriant ją
nuo konstitucinės teisės, kuri yra aukščiausios galios ir kurios kūrime dalyvauja tauta
Teisės teorija. Normos ir normalumas