Teisės sampratos

Ištrauka

Lietuviška sąvoka teisė yra kildinama ir sąvokos - tiesus. Sąvoka teisė yra labai nauja 
liet kalboje. Iki to laiko panašiem dalykam apibrėžti buvo vartojama kita
apibrėžmenija – tiesos, įstatymai ir kt.
Neegzistuoja viena teorija atsakydama į klausimą kas yra teisė, nes:
Teisė tai kultūros reiškinys, o ne universalus reiškinys
Teisei pažinti yra taikomi įvairūs metodai, kurie sukuria skirtingus rezultatus.
Teisė yra glaudžiai susijusi su vertybėmis, o skirtingi laikmečiai ir kultūros 
išpažįsta skirtingas vertybes.
ATSAKYMAS į klausimą kas yra teisė yra labai svarbus:
a) Teoriniu aspektu, nes turime susitarti kokį reiškinį laikome teisiniu reiškiniu. 
Išsigryninam teisės mokslo ribas ir pan.
b) Šis atsakymas į šį klausimą svarbus ir praktikuojančiam teisininkui, nes tik 
išsiaiškinę kas yra teisė galime nustatyti, kurie musu argumentai yra teisiniai,
o kurie ne.
Remiantis teisinio pozityvizmo kūrėju Auguste’u Compte’u(1798-1857) galima
išskirti egzistuojančius evoliucijos trijų stadijų dėsnius, apibūdinančius tris teisės
suvokimo stadijas, kurias žmonija nagrinėjo pažinimo procese ir kurios savo esme
prieštarauja viena kitai:
a. Teologinė(mitologinė)
b. Metafizinė
c. Pozityvioji, arba santykinė(mokslinė)
Teologinėje reiškinių pažinimo stadijoje visi reiškiniai yra susiję su Dievu ir
kildinami iš dieviškosios valios. Ši dar vadinama mitologinė samprata yra būdinga
gan primityvioms visuomenėms, kurios rėmėsi prielaidomis, kad nustatytoji tvarka iš
Dievo. Žmonės dievus laikė antgamtinėmis būtybėmis, kurios darydavo įtaką jų
gyvenimams ir skirdavo bausmes ir atpildus.
Mitologinę sampratą greitai pakeičia metafizinė, kai į įvairius klausimus atsakymais
tampa įvairūs pagrindai kaip: vanduo, ugnis, oras, idėjų pasaulis. Metafizinėje
sampratoje jau remiamasi ne vien Dievu, bet įvairiomis sugalvotomis priežastimis ir
pagrindais. Metafizinis mąstymas siekia pažinti absoliučią visa ko pradžią ir visas
priežastis, ko padaryti neįmanoma. Ši mąstysena būdinga senovės Graikijai ir atspindi
viduramžių visuomenės suvokimo modelį.
Vėliau, Apšvietos laikotarpiu, atsiranda pozityvioji reiškinių pažinimo stadija, kai
žmogaus protas atsisako tyrinėti visatos atsiradimą ir to priežastis, o tiria santykio
nuoseklumą ir panašumą, reiškinių dėsnius. Jis remiasi tik empiriniais(patirties,
patyrimo) pažinimo būdais kai žinios gaunamos po patyrimo, eksperimentuojant, jis
atmeta racionalistinį pažinimo būdą, kai žinios yra jau turimo iš anksto(tai kaip jau
minėjau būdinga metafizinei sampratai)
Anot Comte’o mes nežinome kaip iš tikrųjų atsiranda faktai, taip pat nežinome
reiškinių esmės, bet žinome turimų faktų eiliškumo santykius ir jų sutapimą. Taip pat
mūsų žinojimas yra reliatyvus, kadangi nė vienas bandymas ar tyrimas neturi ribų ir
gali būti išplėstas tiek, kiek leidžia žmogaus galimybės ir noras jį nagrinėti.
Teisės mokslui pozityvistinė metodologija padarė didžiulę įtaką. Teisinio pozityvizmo
pagrindinės idėjos yra tokios, kad teisės prigimties nėra įmanoma pažinti, negalima
ieškoti teisės kilmės priežasčių, kadangi jos negali būti atskleistos empiriniais, tyrimo
būdais
Į klausimą kas yra teisė skirtingos teisės teorijos(sampratos, mokyklos, paradigmos)
pateikia skirtingus atsakymus.
Visos teisės mokyklos siekia nustatyti teisės ontologiją, esmę. T.y. nustatyti faktus,
kurie sudaro teisę.
Visas teisės mokyklas galima suskirstyti į tris grupes pagal teisės ontologiją:
1. Mokyklos, kurios teigia, kad teisė yra tam tikros teisinės idėjos. 
Prigimtinės teisės mokykla, socialinio solidarumo, psichologinė
teisės samprata.
2. Teisės mokyklos, kurios teigia, kad teisės esmę sudaro teisės normos. 
Teisinis pozityvizmas, teisinis normatyvizmas.
3. Mokyklos, kurios teigia, kad teisės esmę sudaro teisiniai santykiai – 
realus žmonių elgesys. Socialinio požiūrio teisės sampratos, socialinis
realizmas.
Prigimtinės teisės mokykla
,,Tai doktrina, liudijanti metodologinį teisinės minties posūkį nuo teocentrizmo prie
antropocentrizmo. < > Prigimtinės teisės teorijos visada siekė formuluoti ir pagrįsti
teisės idealus, diskvalifikuoti amoralią teisę, kovoti dėl teisingos teisės.”