Teisės šaltiniai

Ištrauka

TURINYS
1. ĮVADAS 3
2. TEISĖS ŠALTINIAI MATERIALIĄJA, FORMALIĄJA, ISTORINE BEI INSTITUCINE
PRASME 4-5
3. FORMALIŲJŲ TEISĖS ŠALTINIŲ KLASIFIKAVIMAS 5-6
4. PAGRINDINIAI TEISĖS ŠALTINIAI 7
5. IŠVADA 8
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS 9

ĮVADAS
Terminą ,,teisės šaltinis“ pirmasis pavartojo Romos istorikas Titas Livijus (59m. prieš Kristų
– 17m. po Kristaus) veikale ,, Romos istorija nuo miesto įsisteigimo pradžios“. Šiuo terminu jis pavadino
romėnų teisės Dvylikos lentelių įstatymus. Vėliau teisės šaltiniais buvo vadinama ne tik rašytiniai teisės
tekstai, kuriuose išdėstytos teisės normos, bet ir žmonių interesai iš kurių kyla tam tikros teisės normos ir
teisėkūros procedūros, kurių pagalba tos normos formuluojamos ir įgyja teisinę galią. Dar vėliau prie teisės
šaltinių buvo priskirti ir patys teisėkūros rezultatai ( teisiniai papročiai, teisiniai precedentai, įstatymai,
sutartys).XIXa. Įsigalėjusi normatyvistinė teisės samprata, tapatinusi teisę su įstatymu nepaliko kriterijaus
atskirti teisės šaltinius nuo teisės formos. Jeigu teisė ( kuri yra įstatymo turinys ) sutampa su pačiu įstatymu (
kuris yra teisės forma), tai teisės šaltinis sutampa su teisės forma, nors anot Jevgenij Machovenko1 šaltinis ir
forma negali sutapti, nes šaltinis yra visa tai, iš kur kyla tam tikras reiškinys, kas duoda pradžią tam tikram
reiškiniui, o forma rodo kokiu būdu ar pavidalu egzistuoja tam tikras reiškinys. Teisės literatūroje skiriamos
dvi teisės normų formos: vidinė ir išorinė. Vidinė- tai struktūrinių teisės normos elementų organizacija;
hipotezės, dispozicijos ir sankcijos junginys. Išorinė- tai žodinė ar kita signalinė ženklų sistema 1) kurios
pagalba materializuojama elgesio taisyklė 2) iš kurios sprendžiama apie tos taisyklės teisinę galią, jos vietą
kitų taisyklių hierarchijoje. Vėliau pasaulinėje jurisprudencijoje įsitvirtino 4 pagrindinės „teisės šaltinio“
reikšmės.

TEISĖS ŠALTINIAI MATERIALĄJA PRASME.
Mūsų nacionaliniame teisės moksle ( kuriame gaji teisinio pozityvizmo metodologija) teisės
šaltiniai materialiąja prasme paprastai įvardijami kaip visuomeniniai faktiniai santykiai, kaip materialiosios,
socialinės ir kitos visuomeninės gyvenimo sąlygos, objektyviai verčiančios išleisti arba pakeisti, papildyti
teisės aktus ir net pertvarkyti visą teisės sistemą. Nereikėtų laikytis kraštutinės pozicijos, kurios
nacionaliniame teisės moksle laikosi pavieniai autoriai , nurodydami, jog teisės šaltiniai materialiąja prasme
yra tik dorovinės nuostatos, religiniai įsitikinimai, nenorminės vertybės- žmonių interesai, nes toks požiūris
paneigia objektyviai egzistuojančių kitų faktų, pavyzdžiui faktinių santykių įtaką teisei. Kai kurie autoriai
itin pritaria V. Mikelėno pasiūlytam požiūriui, kad teisės šaltiniai materialiąja prasme yra visuomenės
ekonominiai, socialiniai, etiniai, religiniai, ideologiniai, kultūriniai ir kiti veiksniai, lemiantys teisės normų
turinį ir padedantys nustatyti jų prasmę. Toks požiūris apima tiek nenorminius , nevertybinius faktus
(veiksnius), tiek vertybinius faktus kaip teisės šaltinius materialiąja prasme.Per teisinę savimonę (jos
racionaliąją bei emocinę sritis), kaip siejantį veiksnį, teisės šaltiniai materialiąja prasme yra tokie objektyvūs
tikrovės reiškiniai kaip vertybiniai, norminiai faktai (papročiai, tradicijos, moralė), todėl teisiniame procese
teisinės sąmonės, kaip teisinės tikrovės reiškinio, negalima palikti nuošalyje. Pagal teisės šaltinius
materialiąja prasme teisinis procesas vyksta tokia seka: tiek deskriptyvūs, nevertybiniai, nenorminiai faktai (
faktiniai santykiai), tiek vertybiniai, norminiai faktai ( moralė, tradicijos, papročiai ), kurių pagrindu
formuojasi ir kuriama teisė -> sąmonė ( padedanti suvokti, suprasti faktinius santykius ir pajusti moralę,
papročius, tradicijas ) -> teisės formavimasis ( pasibaigiantis socialinių santykių subjektų elgesio modelio
(teisės principų bei normų), išliekančio objektyviai veikiančios teisinės sąmonės lygmenyje ir neturinčio
jokios tekstinės išraiškos, susiformavimu) bei teisėkūra ( pasibaigianti teisės akto išleidimu, kuriame
nustatomas ir oficialiai sankcionuojamas socialinių santykių subjektų elgesio modelis ( teisės principai ir
normos) -> teisinis reguliavimas (teisės poveikis socialiniams santykiams ) -> teisės realizavimas ( faktinių
socialinių santykių derinimas su oficialiuoju modeliu, išreikštu...