Teisės normos

Ištrauka

Turinys
Įvadas 3psl.
Teisės normos samprata 4psl.
Trinarė teisės normos struktūra 5psl.
Hipotezė 6psl.
Dispozicija 7-8psl.
Sankcija………………………………………………………………………… 8-9psl.
Dvinarė teisės normos struktūra 10psl.
Išvados 11psl.
Naudota literatūra 12psl.

Įvadas:
Žmonių tarpusavio santykiai (socialinis gyvenimas), žmonių grupių (bendrijų, bendruomenių,
valstybių) tarpusavio santykiai yra reguliuojami įvairiomis priemonėmis – papročiais, morale,
religija, teise ir pan. Ilgainiui įstatymų leidėjų valia ar pačių žmonių nustatytos elgesio taisyklės
tampa elgesio matu ir standartu. Žmonės elgiasi tam tikru būdu, laikosi arba ne tam tikrų
bendravimo taisyklių dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui:
1) nes taip nustato jų išpažįstama religija (ypač būdinga islamui);
2) nes tokia yra tradicija, perduota jiems tėvų ir protėvių (ypač aktualu Afrikoje, Kinijoje, kur
tradicijos reguliuoja elgesį ypač intensyviai);
3) nes taip liepia įstatymai, teismai ar įvairios valstybės institucijos (tipinis europiečio
mąstymas);
4) nes taip nurodo asmuo, turintis galią (valdovas, viršininkas, mokytojas ar pan.);
5) nes taip elgtis verčia susižavėjimas, aistra ar šiaip kažkas, ką sunku įvardinti ir dar sunkiau
racionaliai paaiškinti;
6) nes taip liepia protas, širdis, sąžinė.
Tad žmonių elgesį veikia labai daug skirtingų veiksnių ir juos suklasifikuoti – kas yra priimtina, o
kas ne – yra be galo sudėtinga. Teisės teorijoje yra skiriamos dvi elgesio reguliatorių grupės:
1) Nenormatyviniai reguliatoriai – tai reguliatoriai, kurie nėra aiškiai išreikšti ir kuriuos
suformuluoti ar paaiškinti dažnai net yra neįmanoma (pvz. vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi jų
tėvai (juos mėgdžioja); paaugliai - taip, kaip elgiasi ar rengiasi jų kino, muzikos, mados ar
kitokie idealai, suaugusieji elgiasi pagal horoskopus, prietarus, nuojautas ar kitokius elgesio
pavyzdžius).
2) Normatyviniai reguliatoriai – tokie, kurie išreiškiami (ar gali būti išreikti) tekstu ir kurių
turinys nustatomas kalbinėmis, loginėmis bei kitokiomis formaliomis priemonėmis (pvz.
įstatymo reikalavimai ar visuomenėje vyraujantys moraliniai imperatyvai (liepimai).
Teisės teorija nagrinėja tik normatyvinius reguliatorius, o nenormatyviniai reguliatoriai yra kitų
mokslų (pvz. psichologijos, sociologijos, astrologijos ir kt.) nagrinėjimo objektas. Visus
normatyvinius reguliatorius sieja terminas „norma“. Žmonija bandė „norminti“ tinkamą ir
netinkamą (už kurį turi būti baudžiama) elgesį jau be galo seniai. Priimtinas elgesys buvo
išreiškiamas įvairiais būdais: įsakymais, įstatymais, papročiais, įpročiais ir kt. Nuo XX a. terminas
„norma“ įsitvirtino etiniuose, teisiniuose ir politiniuose darbuose elgesio modeliavimui apibrėžti.

Teisės normos samprata:
Teisės norma (lot. norma - pavyzdys, taisyklė) yra teisinio reguliavimo priemonė, norminis
visuomeninio santykio modelis, dažniausiai nustatytas ir garantuojamas valstybės. Tai lemia
ypatingą jos vietą plėtojantis teisei ir, anot R. Z. Lifšico (rusų teisės teoretikas), ji yra
„juridiškiausias“ (teisiškiausias) teisės elementas. Teisės normos (kaip ir bet kurios kitos normos)
pirmiausia yra tiesioginio poveikio žmonių elgesiui priemonė (instrumentas), kuria siekiama
paveikti asmenį pasielgti (arba ne) vienu ar kitu būdu. Dažniausiai tai daroma semantiniu būdu –
raštu formuluojant tam tikras tekstines nuostatas (ar teiginius). Yra išskiriami tokie teisinės normos
požymiai:
1. Teisės normai būdingas išskirtinis tikslumas ir apibrėžtumas: teisės normos yra
formuluojamos laikantis specialių reikalavimų, taikant teisinę techniką, kad nekiltų abejonių
nustatant normos adresatą, taikymo sąlygas, normoje įtvirtintą elgesio modelį ir jo pobūdį
(leidžiamas ar privalomas).
2. Teisės normoms būdingas sistemiškumas: teisės normų sistema reguliuoja žmonių elgesį
sąveikoje su teisės principų ir kitų teisei reikšmingų nuostatų sistema.
3. Teisės normomis laikomos valstybės sukurtos ir paskelbtos elgesio taisyklės ir
stichiškai susiformavę (nevalstybinės kilmės) elgesio reguliatoriai (teisiniai papročiai).
Jie yra paplitę ir akceptuojami didžiosios visuomenės dalies.
4. Teisės normos pasižymi glaudžiu ryšiu su valstybe. Valstybė sukuria didžiąją dalį teisinių
taisyklių ir yra įsipareigojusi užtikrinti, kad visuotinai būtų laikomasi teisinių reikalavimų.
Net ir tuo atveju, kai visuomeninius santykius reguliuoja stichiškai susiformavusios teisinės
taisyklės (pvz. teisiniai papročiai), suvokimas,...