TEISĖS KILMĖS TEORIJOS

Ištrauka

Teisės referatas
TEISĖS KILMĖS TEORIJOS

ĮVADAS
Teisė - visuma oficialiai įtvirtintų arba pripažintų, formaliai apibrėžtų, prievartinėmis
poveikio priemonėmis užtikrinamų (sankcionuotų) viešosios organizacijos (valstybės,
tarptautinės organizacijos, savivaldybės, religinės bendruomenės ir kt.) taisyklių,
principų, skirtų visuomeniniams santykiams reguliuoti.
Nuo senų laikų teisė buvo skirtingai aiškinta. Sampratos skirtingumą lėmė teisės
sistemos ypatumai (paprotinė, valstybinė, religinė teisė), aiškintojo interesai (pvz.,
pasaulietinės bei religinės valdžios atstovai skirtingai aiškino teisės kilmę bei galią) ir
kiti veiksniai. Siekiant suvokti teisės prasmę ir jos vaidmenį visuomenės gyvenime,
reikia bent trumpai priminti teisės atsiradimo aplinkybes, panagrinėti pagrindines
teisės ištakas, jos raidos etapus.
Metodika. Šį darbą rašiau nagrinėdama mokslinę literatūrą, kurią išvardinau
literatūros sąraše.
Darbo tikslas: išsiaiškinti teisės kilmės teorijas, raidą.

TEISĖS KILMĖ IR RAIDA
Iš bendros istorijos kurso yra žinoma, kad teisė dėl tų pačių ekonominių
ir socialinių priežasčių atsirado kartu su valstybe, žmonijai pereinant nuo pirmykštės
visuomeninės santvarkos prie civilizacijos.
Pirmykštėje visuomenėje teisės nebuvo ir jos nereikėjo, tačiau ir ten vyravo
tam tikra tvarka ir organizuotumas. Svarbiausi žmonių tarpusavio santykiai
buvo reguliuojami tam tikromis elgesio taisyklėmis visų pirma papročiais,
moralės normomis. Papročiai, kurie susiformavo per ilgą laiką, išreiškė visos
giminės ar genties interesus ir reguliavo bendrą žemės ir kitų, nors ir primityvių,
gamybos priemonių nuosavybę, kolektyvinį giminės narių darbą, bendrą tegu ir
negausių materialinių vertybių pasidalijimą. Dėl daugkartinio taikymo papročiai
tam tikromis aplinkybėmis tapo visiems tinkančiomis elgesio taisyklėmis. Jų laikymasis
atitiko tiek asmeninius, tiek visos bendruomenės poreikius. Todėl šios
visuomenės formacijoje elgesio taisyklių žmonės laikydavosi savanoriškai. Papročių
pažeidimą pasmerkdavo giminė (gentis), o prievartos priemonės būdavo
taikomos labai retai.
Atsiradus privatinei nuosavybei ir visuomenei suskilus į skirtingas socialines
grupes su priešingais interesais, buvusios elgesio taisyklės neteko savo bendro
pobūdžio ir ne visi visuomenės nariai savanoriškai jas vykdė. Kai kurie papročiai,
pavyzdžiui, įtvirtinę giminystės narių lygybę, jų teisę prisidėti prie bendrų
reikalų sprendimo, išvien naudotis bendruomenine žeme ir kiti, pasidarė
nerealūs. Turtingieji, kurių rankose buvo valdžia, stengėsi primesti engiamiesiems
tokias elgesio taisykles, kurios išreikštų tik stipriųjų valią bei jų interesus
ir padėtų ginti privatinę nuosavybę. Tokioms elgesio taisyklėms įgyvendinti turtingieji
ir panaudojo valstybinę valdžią.