Teisės į privatų gyvenimo neliečiamumą bei teisės į informaciją derinimas

Ištrauka

Teisės į privatų gyvenimo neliečiamumą bei teisės į informaciją derinimas.
Kursinis darbas

TURINYS
ĮVADAS...........................................................................................................................................…3
1. ŽMOGAUS PRIVATAUS GYVENIMO APSAUGOS TEISINIS REŽIMAS..............................4
2. INFORMACIJOS APIE PRIVATAUS ŽMOGAUS GYVENIMĄ RINKIMO TEISĖTUMAS....7
2.1. Teisės į privatų gyvenimą teisėto ribojimo galimybė..............................................................7
2.2. Konfidencialios informacijos rinkimas žmogaus sutikimu………………………………9
2.3. Konfidencialios informacijos rinkimas teismo sprendimu…………………………..….10
3. PRIVATAUS GYVENIMO NELIEČIAMUMO PRINCIPO DERINIMAS SU LAISVU
INFROMACIJOS JUDĖJIMU………………………………………………………………………11
3.1. Tarptautinėje teisėje……………………………………………………………………..11
3.2. Nacionalinėje teisėje…………………………………………………………………….12
4. ŽMOGAUS PRIVATAUS GYVENIMO APSAUGOS DIDINIMAS...........................................14
IŠVADOS……………………………………………………………………………………………17
LITERATŪRA………………………………………………………………………………..……..18

ĮVADAS
Žmogus yra laisvas, autonomiškas individas, tam tikra prasme nepriklausomas nuo
visuomenės, valstybės, kitų žmonių. Kaip toks individas, žmogus turi išimtinę teisę į privataus
gyvenimo slaptumą ir konfidencialumą, kuris nesuderinamas su informacijos apie jo gyvenimą
rinkimu, gyvensenos detalių viešinimu.
Žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtina Konstitucija. Ji taip pat nustato
šios teisės apribojimus bei suvaržymus. Konstituciją sukonkretina ir detalizuoja civiliniai ir
baudžiamieji (materialiniai ir procesiniai), kiti įstatymai, kurie nustato, kokiais pagrindais, tvarka ir
procedūromis gali būti renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą.
Žmogus nėra ir negali būti laisvas nuo visuomenės, kurioje gyvena. Kiekvienas, išskyrus tam
tikras išimtis, kurios tik patvirtina bendrą taisyklę, yra integruotas į visuomenės struktūrą, užima joje
tam tikrą padėtį, turi atitinkamas teises ir pareigas, naudojasi socialinėmis garantijomis, yra susijęs
su kitais visuomenės nariais daugybe akivaizdžių ar nematomų, bet realiai egzistuojančių saitų.
Žmogaus socialinis statusas lemia tai, kad kai kurie asmens duomenys, tradiciškai priskiriami
informacijai apie jo privatų gyvenimą (pvz., namų adresas, telefono numeris, sveikatos, psichikos
būklė), yra svarbi šiuolaikinės demokratinės visuomenės, pagrįstai vadinamos dar ir informacine
visuomene, normalaus funkcionavimo prielaida.
Darbo objektas: teisės į privatų gyvenimo neliečiamumą bei teisės į informaciją derinimas.
Darbo tikslas: išanaliuoti teisės į privatų gyvenimo neliečiamumo bei teisės į informaciją
derinimo prielaidas ir teisinį reglamentavimą.
Darbo uždaviniai:
1.Išanalizuoti žmogaus privataus gyvenimo apsaugos teisinį režimą;
2.Pateikti informacijos apie privataus žmogus gyvenimą rinkimo teisėtumo kriterijus;
3.Pateikti privataus gyveimo neliečiamumo principo derinimą su laisvu informacijos
judėjimu tarpatutinėje ir nacionalinėje teisėse;
4.Įvarinti privataus gyvenimo apsaugos didinimo galimybes.

1. ŽMOGAUS PRIVATAUS GYVENIMO APSAUGOS TEISINIS REŽIMAS
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8
straipsnyje yra įtvirtinta žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą bei konfidencialumą, taip
pat įvardyti tie įstatymų nustatyti atvejai, kuriais šis neliečiamumas gali būti apribotas ar suvaržytas.