TEISĖS AKTŲ TEKSTŲ RAŠYMO YPATUMAI

Ištrauka

TEISĖS AKTŲ TEKSTŲ RAŠYMO YPATUMAI
Dokumentų valdymo projektinis darbas

TURINYS
1.ĮVADAS...................................................................................................................................3
2.TEISĖS AKTŲ REKVIZITAI..............................................................................................4
3.TEKSTO RAŠYMO NURODYMAI ....................................................................................5
4.TEKSTO STRUKTŪRA .......................................................................................................6
PRIEDAI:
1 priedas. Įsakymo ar potvarkio dėstomoji dalis.................................................................7
2 priedas. Nutarimo ar sprendimo dėstomoji dalis.............................................................8
3 priedas. Privalomi teisės aktų rekvizitai...........................................................................9
4 priedas. Papildomi teisės aktų rekvizitai........................................................................10
5 priedas. Teisės akto pavyzdys.........................................................................................11
LITERATŪRA.....................................................................................................................12

ĮVADAS
Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra
tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos.
Pagrindinės teisės aktų rūšys:
oBendrųjų teisės normų aktas – tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų)
specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos,
skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.
oIndividualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio
taisyklę. Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai (sutrumpintai – individualūs teisės aktai)
oInterpretuotų teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija.
Teisės aktuose atsispindi pagrindinis valdymo proceso rezultatas, kuris fiksuojamas
kolegialiai arba vienasmeniškai:
Kolegialiai leidžiami teisės aktai.
Nutartą dalyką fiksuojantis teisės aktas, kurį leidžia kolegiali valdymo institucija
svarbiausiais principiniais jos kompetencijai priklausančiais klausimais, pvz., Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Teisės aktas, kurį priima kolegialaus valdymo institucija (pvz., savivaldybė) veiklos
klausimais. Teisės aktas, kurį leidžia kolegialios institucijos vadovas operatyviais klausimais,
kuriems spręsti nereikia kolegialaus sprendimo. Dažniausiai potvarkis apima neilgą laiko tarpą ir
taikomas ribotam skaičiui organizacijų , darbuotojų ar asmenų.
Vienasmeniškai leidžiamas teisės aktas.
Teisės aktas, kurį įmonės vardu vienvaldiškumo teise pagal savo kompetenciją leidžia
jos vadovas vidaus veiklos ar tvarkos klausimais.
Kolegialiai leidžiami nutarimai, sprendimai ir potvarkiai yra leidžiami viešojo
administravimo funkcijas vykdančiose institucijose.
Šių dokumentų sudarytojas gali būti kolegiali institucija, įmonės vadovas, kitas teisės
aktų suteikus įgaliojimus leisti teisės aktus turintis darbuotojas (toliau – imonės vadovas). Kai yra
keli teisės akto sudarytojai, dokumente prekių ženklas nenaudojamas, o dokumento sudarytojų
pavadinimai išdėstomi vienas po kitu ir vienas nuo kito atskiriami ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu.

TEISĖS AKTŲ REKVIZITAI
Privalomi teisės aktų rekvizitai: (3 priedas)
oHerbas arba prekių ženklas
oDokumento sudarytojo pavadinimas
oDokumento pavadinimas
oDokumento data
oDokumento registracijos numeris
oDokumento sudarymo vieta
oTekstas
oParašo rekvizitas
Gali būti šie papildomi teisės aktų rekvizitai: (4 priedas)
oSpecialioji žyma
oSuderinimo žyma
oViza
oSupažindinimo žyma
oDokumento paieškos nuoroda
oGauto dokumento registracijos žyma
oRezoliucija
oDokumento rengėjas

TEKSTO RAŠYMO NURODYMAI
Data rašoma mišriuoju būdu, pavyzdžiui, 2009 m. gruodžio 5 d. Vienaženkliai dienos
skaitmenys rašomi be nulio.
Teksto rašymo normos:
otekstą sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai;
opunktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir visame tekste numeruojami iš eilės, po skaitmens
dedamas taškas ir pradedama rašyti didžiąja raide;
opunkto pastraipos nenumeruojamos;
opunkto papunčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Papunčius sudaro
punkto ir papunkčio eilės numeriai, po punkto ir papunkčio skaitmenų dedami taškai;
okai papunčius sudaro sakinio dalys, jie pradedami mažąja raide ir atskiriami vienas nuo kito kabliataškiu;
opapunčiai, kuriuos sudaro sakinys ar keli sakiniai, pradedami dižiąja raide.
Tekstas turi būti glaustas, aiškus, logiškas. Jame negali būti faktų ir situacijų aprašymo,
pastabų, atskirai nurodomo pagrindo (pagrindas neberašomas įsakymo teksto paskutiniojoje pastraipoje).
Tekste pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas, išskyrus atvejus, kai
pateikiama nuoroda į oficialų paskelbimo šaltinį. Teisės aktų tekste įstatymų, kitį teisės aktų ir jų
paskelbimo šaltinio nuorodos rašomos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamas
įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas.