TEISĖS AIŠKINIMO SAMPRATA, REIKŠMĖ IR RIBOS LIETUVOS TEISĖJE

Ištrauka

TEISĖS AIŠKINIMO SAMPRATA, REIKŠMĖ IR RIBOS LIETUVOS TEISĖJE
1. TEISĖS AIŠKINIMO SAMPRATA
Tam, kad teisė galėtų būti taikoma, ji turi būti suprantama, kokio elegesio ji reikalauja. Šis teisės, teisinių reiškinių ar teisinių taisyklių suvokimas jungia teisinį reguliavimą ir jo įgyvendinimą. Suvokti aktualias teisines nuostatas padeda jų išsiaiškinimas, todėl būtent kokybiškas teisės aiškinimas yra teisingo ir vienodo teisės taikymo prielaida, Dėl to teisės aiškinimas išlieka viena iš daugiausiai tiriamų temų, aktualių tiek teisės mokslui, tiek praktinei teisinei veiklai. Pagrindinis teisės aiškinimo tikslas yra rasti tikrąjį teisės aktų prasmę, atsižvelgiant į jų kontekstą, tikslus ir visuomeninius poreikius.
Siauriausia reikšmė teisės aiškinimas – tai neaiškių teisinio teksto vietų, prieštaravimų, netikslumų paaiškinimas. Tai teisinių uostatų nustatymas teisės taikymo procese. Pagal profesorių A. Vaišvilą teisė yra socialinė tvarka-tam tikru būdu sutvarkyti socialiniai santykiai-kurią sukuria pats žmogus, todėl į teisės tyrimo sritį kaip esminis elementas įeina ne tik teisė, bet ir socialiniai interesai, kaip jos šaltinis ir vertinimo kriterijus. Institucinė arba pozytivioji teisės samprata – tai valstybės nustatyta ar sankcionuota teisė. Jai būdinga tai, kad į teisės esmę ji įtraukia ir valstybę, kaip būtiną elementą teisėms, nes įtraukia ir visuotinio privalomumo reikalavimą ir jo garantavimo priemones – abipusę individų naudą ir valstybės prievartą.
Valstybė į teisės esmę įeina kaip teisėkūros subjektas (prigimtinę teisę verčia pozityviąja) ir kaip teisinių imperatyvų privalomumo garantas. Institucinės teisės samprata, iš vidaus suvienydama prigimtinę ir pozityviąją teisę, kartu parodo, kokio pobūdžio yra jų santykis. 1. Pozytivioji teisė išvedama iš prigimtinės, 2. Pozytivioji teisė paverčia prigimtinės teisės idėjas konkrečia valstybės ginama elgesio taisykle.
Apibendrinus visa, vienos teisės aiškinimo sampratos nėra. Vienu atveju tai gali būti siejama su teisės kaip
atitinkamo socialinio reiškinio pažinimu arba viena iš argumentacijos rūšių. Kitu atveju teisės aiškinimas suvokiamas kaip rašytinio teksto prasmės nustatymas.
2. TEISĖS AIŠKINIMO REIKŠMĖ