TARPTAUTINĖS SUTARTIES, KONTRAKTO IR TARPŽINYBINIO SUSITARIMO PANAŠUMAI BEI SKIRTUMAI

Ištrauka

TARPTAUTINĖS SUTARTIES, KONTRAKTO IR TARPŽINYBINIO SUSITARIMO PANAŠUMAI BEI SKIRTUMAI

TURINYS
ĮVADAS................................................................................................................................3
I SKYRIUS. TARPTAUTINĖS SUTARTIES APIBRĖŽIMA S...................................4
1 poskyris. Sutartis kaip tarptautinis susitarimas.................................................................4
2 poskyris. Tarptautinės sutarties šalys................................................................................5
3 poskyris. Tarptautinės sutarties forma..............................................................................6
4 poskyris. Tarptautinės sutarties pavadinimas...................................................................7
II SKYRIUS. KONTRAKTO BEI TARPŽINYBINIO SUSITARIMO
YPATUMAI......................................................................................................................8
IŠVADOS...............................................................................................................................11
LITERATŪRA.......................................................................................................................12

ĮŽANGA
Norint atskleisti tarptautinių sutarčių, kontraktų bei tarptautinių susitarimų
panašumus bei skirtumus, pirmiausia reikėtų detaliai išnagrinėti jų, o pirmiausia
tarptautinės sutarties, požymius, kurie įtvirtinti tarptautinės bei valstybių vidaus teisės šaltiniuose.
Tarptautinės sutarties apibrėžimas yra pagrindinis 1969 m. Vienos konvencijos
dėl sutarčių teisės tikslas, tačiau yra skirtas apibūdinti tik sutartims tarp šalių. Sutarties
apibrėžimą detalizuoja 1986 m. Vienos konvencija dėl sutarčių, sudaromų tarp valstybių
ir tarptautinių organizacijų bei tarp tarptautinių organizacijų, nors ši konvencija dar
neįsigaliojusi. Nagrinėjant šiose konvencijose aptariamų sutarčių apibrėžimus, bus galima
daryti išvadą, jog jų elementai atspindi ir paprotinę teisę. Paprotinės teisės reguliavimas
yra įtvirtintas ir šių konvencijų preambulėse.
Kalbant apie tarptautinius susitarimus, iš tikrųjų didžiausią problemą kelia ne
sutarties apibrėžimas, o ar tam tikras susitarimas atitinka šį apibrėžimą. Taigi šio
apibrėžimo elementų išsamesnis nagrinėjimas leis išspręsti šią problemą bei atskleis
keletą pagrindinių principų, apibrėžiančių sutarčių teisę.

TARPTAUTINĖS SUTARTIES APIBRĖŽIMAS
Išsamiausiai tarptautinė sutartis, kaip sutartis, sudaryta tarp valstybių,
apibūdinama 1969 m. Vienos konvencijoje dėl sutarčių teisės (toliau - Konvencija). Šios
Konvencijos 2 straipsnio 1a punktas apibūdina sutartį kaip tarptautinį susitarimą,
sudarytą tarp valstybių rašytine forma, vadovaujantis tarptautine teise, kurį gali sudaryti
vienas, du ar keli tarpusavyje susiję dokumentai, nesvarbu, koks jų konkretus
pavadinimas. 
Sutartis kaip tarptautinis susitarimas
Pasakymas „vadovaujantis tarptautine teise“ reiškia, kad turimos omenyje tik
tarptautinės viešosios teisės sutartys. Apskritai teisės teorijoje ir praktikoje dažnai
keliamas klausimas, ar viešos sutartys tarp valstybių yra analogiškos privatiems
kontraktams tarp individų (asmenų), nes tarptautinės teisės šaltiniai konkretaus atsakymo
į šį klausimą nepateikia. Išnagrinėjus 1969 m. Vienos konvenciją galima teigti, kad joje
taip pat nėra aiškių nuostatų, atribojančių privatų kontraktą, reguliuojantį privačių
subjektų santykius, nuo tarptautinės sutarties. Vis dėlto, vadovaujantis šia Konvencija
galima daryti išvadą, jog privatinės teisės sutartis (kontraktas) negali būti laikoma
tarptautine sutartimi.