Tarptautinės privatinės teisės uždavinys

Ištrauka

3 uždavinys
Užsienio valstybės ambasada priėmė Lietuvos pilietį dirbti kiemsargiu. Praėjus 6
mėnesiams jam buvo pranešta, kad jis atleistas iš darbo, nenurodant atleidimo priežasčių. Jis
kreipėsi į teismą, teigdamas, jog buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo, pažeidžiant įstatymų
nustatytą tvarką ir reikalauja grąžinti jį į darbą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą
priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos.
Klausimai:
1)Kas yra santykinis ir absoliutus imunitetas, kuo jie panašūs ir kuo skiriasi?
Kokie subjektai laikomi turinčiais imunitetą?
2)Ar teismų praktika Lietuvoje de jure laikoma teisės šaltiniu?
3)Kokiais teisės šaltiniais vadovaujantis ir kaip turėtų būti išspręstas ginčas tarp
Lietuvos Respublikos piliečio ir užsienio valstybės ambasados?
4)Nustatykite jurisdikciją ir taikytiną teisę šioje situacijoje.
Atsakymus argumentuokite, pateikite išsamius paaiškinimus, nurodykite teisinį pagrindą
(kiek galima, remkitės ir LR bei Europos teismų praktika).
Sprendimas:
1)Kas yra santykinis ir absoliutus imunitetas, kuo jie panašūs ir kuo skiriasi? Kokie
subjektai laikomi turinčiais imunitetą?
Lotiniškai sąvoka imunitetas reiškia „laisvumas nuo ko nors“. Tarptautinėje viešojoje
teisėje visos suverenios valstybės negali taikyti prievartos kitoms valstybėms. Teorinis imuniteto
pagrindas susiformavo jau Senovės Romoje. Imunitetas - tai tarptautinės teisės pradmuo,
išreiškiamas principais  “lygus lygiam valdžios neturi”, „lygus lygiam neturi įgaliojimų“, „lygus
lygiam neturi jurisdikcijos“.
Tarptautinėje teisėje valstybės imunitetas - tai teisinės normos ir principai, nustatantys
sąlygas, pagal kurias užsienio valstybė gali reikalauti laisvės nuo kitos valstybės jurisdikcijos
(įstatymų leidybos, teisminių ir administracinių galių)