Tarptautinė viešoji teisė. Konspektas

Ištrauka

I TEMA TVT SĄVOKA IR RAIDA
Tarptautinė (viešoji) teisė:
Specifinė (ypatinga) teisės normų sistema – ne nacionalinės teisės šaka. Tai atskira
teisės sistema.
Reglamentavimo dalykas – tarptautinės bendrijos narių (valstybių, jų darinių
(tarptautinių organizacijų)ir kitų) santykiai. Valstybės yra suverenios ir lygiateisės. Santykiai
yra tik koordinacinio pobūdžio. Viskas vyksta visų bendru sutarimu. Decentralizuota sistema.
Visuomenė, kurios santykius reguliuoja TT – Tarptautinė Bendrija. Reglamentavimo dalykas
– TB santykiai. Tai nėra teisė tarp tautų.
Viešojo pobūdžio santykiai – atsiranda įgyvendinant politinius interesus bei atliekant su
jais susijusias funkcijas.
TT raidos periodizacija
Klasikinės TT bruožai:
Karo ir taikos teisė.
Klasikiniai valstybės suvereniteto ir kiti principai.
Subjektai – valstybės.
Pagrindiniai šaltiniai – paprotys ir doktrina.
Antikos laikais – TT kaip ir neįmanoma. Tada geriau kalbėti apie regioninę teisę.
Klasikinė TT prasideda viduramžiais.
1648 m. Vestfalijos taika, 1815 m. Vienos kongresas.
Klasikinė TT trunka iki I Pasaulinio karo pabaigos. Atsiranda sutartys, reglamentuojančios
karo vedimo taisykles.
Klasikinės TT kūrėjai: Hugo Grocijus, Francisco de Vitorial, Francisco Suaresas.
Krikščionybė įdėjo didžiausią indėlį.
Buvo remtasi romėnų teise. Teisingo karo koncepcija (karą veda teisėta valdžia, karas turi
būti paskelbtas, karo taisyklių laikymasis, turi būti teisinga priežatis (rimta patirta žala).
Savigyna bet kuriuo atveju teisinga.). Laisvas žmonių judėjimas.
Šiuolaikinės TT bruožai:
Jėgos ir grasinimo ja draudimas.
TT humanizacija: nauji tautų apsisprendimo ir pagarbos žmogaus teisėms principai.
Subjektų skaičiaus augimas (TO, tautos, FA ir t.t.).
TT normų kodifikacija tarptautinėmis sutartimis.
Šiuolaikinė TT – Vakarų civilizacijos produktas. Prasideda kai valstybės centralizuojasi.
1915 m. Versalio konferencija, 1990 m. Vokietijos suvienijimas (4+2 sutarčių forma).
Perėjimas nuo klasikinės TT iki šiuolaikinės – tarpukaris. Karo teisė pasitraukia į 2 planą.
Svarbėja taikos teisė.
1928 m. Paryžiaus paktas „Dėl atsisakymo nuo karo kaip nacionalinės politinės priemonės“.
Šiuolaikinės TT humanizacijos tendencija. TT dėmesio centre vis labiau ima atsirasti
žmogus. Tai sietina su naujais principais: tautų apsisprendimo principas ir pagarbos žmogaus
laisvėms principas (pripažintas daugumos valstybių, tačiau realiai naudojamas mažumos).
1948-12-10 visuotinė žmogaus teisių deklaracija – įtvirtintos individualios teisės.
1949-02-16 Lietuva pasižada prisidėti prie deklaracijos įgyvendinimo (okupuota).
„valstybės sukurtos žmonių ir turi tarnauti žmonėms“ (atskira teisėjo nuomonė dėl sprendimo
apie Kosovą).

Atsiranda TO. Jų net daugiau nei pačių valstybių. Svarstoma apie žmogaus kaip TT santykių
subjektiškumą.
TT kodifikacija – kūriamos universalios T sutartys. Atsiranda 1961 m.
TO nereikia absoliutinti. Tai tik valstybių organizacijos ir kai jos nesutaria tarpusavyje, iš TO
jokios naudos. SSRS buvo pašalinta iš Tautų Sąjungos už agresiją prieš Suomiją, todėl jokios
reformos tuo metu nebuvo įmanomos.
TARPTAUTINĖ VIEŠOJI IR TARPTAUTINĖ PRIVATINĖ TEISĖ
Panašumai:
Paskirtis – tarptautinio bendradarbiavimo reglamentavimas.
Institutai (valstybės imunitetas). TVT yra absoliutus imunitetas, TPT – funkcinis.
Šaltiniai (tarptautinės sutartys ir nacionalinė teisė). Tie patys šaltiniai gali būti ir TVT ir
TPT.
Nacionalinė teisė atlieka pagalbinį vaidmenį TT. TPT – teisė, sprendžianti kolizijas. Gali būti
imperatyvių kolizinių normų.
LAT Senato 2000-12-21 nutarimas Nr. 28:
TPT – vidaus (privatinės) teisės dalis, kurios normos reguliuoja civilinius, šeimos, darbo ir
kitus santykius, turinčius tarptautinį (užsienio) elementą:
1. Viena ir santykio šalių yra užsienio šalies fizinis ar juridinis asmuo;
2. Santykių objektas yra užsienyje;
3. Juridinis faktas, kurio pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia tam tikri santykiai,
įvyko užsienyje;
4. Prašoma įvykdyti užsienio valstybėje priimtą teismo ar arbitražo sprendimą;
5. Civilinėje teisėje reikalingi įrodymai yra užsienyje arba užsienyje reikia atlikti kitus
civilinius procesinius veiksmus.
Skirtumai:
TVT:
Reglamentuojami santykiai – politiniai ir kiti viešo pobūdžio;
Subjektai – valstybės ir jų dariniai;
Specifinė savarankiška teisės normų sistema.
TPT:
Reglamentuojami santykiai – privatiniai (turtiniai ir pan.);
Subjektai – fiziniai ir juridiniai asmenys;
Nacionalinės teisės (civilinės, darbo, procesinės) dalis.
SPECIFINIAI TARPTAUTINĖS TEISĖS SISTEMOS...