ŠVIETIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO ATVEJIS

Ištrauka

ŠVIETIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS: PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO ATVEJIS
Magistro darbas

TURINYS
ĮVADAS 10
I. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SAMPRATA ŠVIETIMO POLITIKOS 
ĮGYVENDINIMO KONTEKSTE 16
1.1. Švietimo politikos kaip viešosios politikos srities samprata 16
1.2. Švietimo politikos įgyvendinimo kaip viešojo administravimo srities samprata 19
1.3. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo samprata ir bruožai švietimo politikos kontekste 23
1.3.1. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo apibrėžtis ir vieta švietimo politikos sampratoje 24
1.3.2. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos apibrėžtis 28
1.3.3. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemų bruožai užsienio valstybėse 38
II. MAŽEIKIŲ MIESTO PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SITUACIJOS 
TYRIMO METODOLOGIJA 42
2.1. Tyrimo metodikos pagrindimas 42
2.2. Dokumentų analizės metodo taikymas 44
2.3. Apklausos raštu (anketavimo) metodo taikymas 45
2.4. Apklausos žodžiu (interviu) metodo taikymas 47
III. MAŽEIKIŲ MIESTO PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SITUACIJOS 
TYRIMO REZULTATAI 50
3.1. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje 50
3.2. Mažeikių miesto bendrojo ugdymo įstaigų pedagogų nuomonės apie kvalifikacijos 
tobulinimo situaciją tyrimo rezultatai 55
3.3. Informantų požiūrio į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo situaciją Mažeikių mieste tyrimo 
rezultatai 73
3.4. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo galimybės Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo 
kontekste 80
IŠVADOS 85
REKOMENDACIJOS 87
LITERATŪRA 89
PRIEDAI 96

ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiuolaikinės visuomenės iššūkis – nuolatinė žinių kaita. Pokyčiai tapo
gyvenimo norma, o modernios ekonomikos sąlygomis jie darosi vis spartesni. Be to, stabilumas
laikomas patologija, nes jis „gali būti išlaikomas nebent dirbtinėmis priemonėmis, kadangi
šiuolaikinės visuomenės ir modernių organizacijų prigimčiai būdinga orientacija į nuolatinę kaitą“
(Želvys, 1998). Šiuo metu neįmanoma įgyti žinių visam gyvenimui, yra labai svarbu susirasti žinias
ir gebėti jomis pasinaudoti. Kaip teigia Dačiulytė ir kt. (2012), mokymasis yra nuolatinis
tobulėjimo procesas, apimantis visas žmogaus veiklas. Žmonės yra linkę nuolatos tobulėti, mokytis
tiek savaiminiu būdu, tiek formaliai įvairiomis formomis, t.y. darbo vietos žinios ir praktika, šeimos
patirtys, laisvalaikio užsiėmimai ir pomėgiai, bendruomeninė veikla ir savanorystė, politinis
aktyvumas ir veiksmai (Folley, 2007). Mokymasis apima visas gyvenimo sritis: socialinę,
ekonominę, pilietinę ir politinę dimensijas (Schuetze, Casey, 2006). Be to, nuo mokymosi visą
gyvenimą neatsiejama ir karjeros samprata t.y. profesinė veikla yra neįsivaizduojama be nuolatinio
tobulėjimo joje (Grakauskas, Valickas, 2010). Efektyviam dalyvavimui šiuolaikinėje
technologijomis grįstoje žinių visuomenėje reikalingas savanoriškas atitinkamų profesijų atstovų
mokymasis ir tobulėjimas, nes tik sistemiškas mokymasis ir žinių bei įgūdžių tobulinimas yra
naudingas tiek institucijai/organizacijai (gali pagerinti darbo rezultatus), tiek ir darbuotojui (gali
kelti jo kompetenciją ir didinti karjeros galimybes) (Evers ir kt., 2011). „Įsigali naujoji edukacinė
paradigma, akcentuojanti mokymąsi kaip visą gyvenimą trunkantį procesą, kuris suprantamas kaip
veikla, kurioje žmogus plėtoja ir vysto savo kompetencijas“ (Dačiulytė ir kt., 2012). Greiti pokyčiai
reikalauja atnaujinimų ir švietimo sistemoje, nes čia iškyla vis naujų, spręstinų iššūkių. Problemoms
išspręsti būtina ne tik švietimo politikos formuotojų, bet ir jos įgyvendintojų (švietimo politikos
administratorių, švietimo paslaugų teikėjų – pedagogų) atitinkama kvalifikacija.
Švietimo politiką, kaip švietimo strategijų kūrimą ir įgyvendinimą, formuoja pagrindinės
valdžios nutarimai, atitinkamos ministerijos vadovų įsakymai, vietos institucijų sprendimai, kiti
teisės aktai, o realizuoja ministerija, vietos ir savivaldos institucijos, švietimo organizacijos
(mokyklos) (Duoblienė, 2010). Europos Sąjungos (toliau – ES) Taryba, ES Komisija, kitos
atsakingos Europos institucijos pabrėžia, kad kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukųjį švietimą,
mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžių, leidžiančių visavertiškai
dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje (Europos socialinių
teisių ramstis, 2018). Oficialiame ES tarybos leidinyje „Tarybos rekomendacija“ (2018), rašoma,
kad kiekvienas žmogus turi teisę „laiku gauti konkrečiai jam pritaikytą pagalbą siekiant pagerinti
perspektyvas įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai“, turi teisę į paramą „mokantis ir
persikvalifikuojant“, turi teisę „į tolesnį mokymąsi“ ir „į paramą...