ŠVIETIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO ATVEJIS

Ištrauka

ŠVIETIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS: PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO ATVEJIS
Magistro darbas

TURINYS
ĮVADAS.............................................................................................................................................10
I. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SAMPRATA ŠVIETIMO POLITIKOS 
ĮGYVENDINIMO KONTEKSTE..................................................................................................16
1.1. Švietimo politikos kaip viešosios politikos srities samprata....................................................16
1.2. Švietimo politikos įgyvendinimo kaip viešojo administravimo srities samprata....................19
1.3. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo samprata ir bruožai švietimo politikos kontekste...........23
1.3.1. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo apibrėžtis ir vieta švietimo politikos sampratoje.....24
1.3.2. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos apibrėžtis...................................................28
1.3.3. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemų bruožai užsienio valstybėse........................38
II. MAŽEIKIŲ MIESTO PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SITUACIJOS 
TYRIMO METODOLOGIJA .........................................................................................................42
2.1. Tyrimo metodikos pagrindimas...............................................................................................42
2.2. Dokumentų analizės metodo taikymas....................................................................................44
2.3. Apklausos raštu (anketavimo) metodo taikymas.....................................................................45
2.4. Apklausos žodžiu (interviu) metodo taikymas.........................................................................47
III. MAŽEIKIŲ MIESTO PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SITUACIJOS 
TYRIMO REZULTATAI................................................................................................................50
3.1. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje................................50
3.2. Mažeikių miesto bendrojo ugdymo įstaigų pedagogų nuomonės apie kvalifikacijos 
tobulinimo situaciją tyrimo rezultatai.............................................................................................55
3.3. Informantų požiūrio į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo situaciją Mažeikių mieste tyrimo 
rezultatai..........................................................................................................................................73
3.4. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo galimybės Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo 
kontekste.........................................................................................................................................80
IŠVADOS..........................................................................................................................................85
REKOMENDACIJOS ......................................................................................................................87
LITERATŪRA..................................................................................................................................89
PRIEDAI...........................................................................................................................................96

ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiuolaikinės visuomenės iššūkis – nuolatinė žinių kaita. Pokyčiai tapo
gyvenimo norma, o modernios ekonomikos sąlygomis jie darosi vis spartesni. Be to, stabilumas
laikomas patologija, nes jis „gali būti išlaikomas nebent dirbtinėmis priemonėmis, kadangi
šiuolaikinės visuomenės ir modernių organizacijų prigimčiai būdinga orientacija į nuolatinę kaitą“
(Želvys, 1998). Šiuo metu neįmanoma įgyti žinių visam gyvenimui, yra labai svarbu susirasti žinias
ir gebėti jomis pasinaudoti. Kaip teigia Dačiulytė ir kt. (2012), mokymasis yra nuolatinis
tobulėjimo procesas, apimantis visas žmogaus veiklas. Žmonės yra linkę nuolatos tobulėti, mokytis
tiek savaiminiu būdu, tiek formaliai įvairiomis formomis, t.y. darbo vietos žinios ir praktika, šeimos
patirtys, laisvalaikio užsiėmimai ir pomėgiai, bendruomeninė veikla ir savanorystė, politinis
aktyvumas ir veiksmai (Folley, 2007). Mokymasis apima visas gyvenimo sritis: socialinę,
ekonominę, pilietinę ir politinę dimensijas (Schuetze, Casey, 2006). Be to, nuo mokymosi visą
gyvenimą neatsiejama ir karjeros samprata t.y. profesinė veikla yra neįsivaizduojama be nuolatinio
tobulėjimo joje (Grakauskas, Valickas, 2010). Efektyviam dalyvavimui šiuolaikinėje
technologijomis grįstoje žinių visuomenėje reikalingas savanoriškas atitinkamų profesijų atstovų
mokymasis ir tobulėjimas, nes tik sistemiškas mokymasis ir žinių bei įgūdžių tobulinimas yra
naudingas tiek institucijai/organizacijai (gali pagerinti darbo rezultatus), tiek ir darbuotojui (gali
kelti jo kompetenciją ir didinti karjeros galimybes) (Evers ir kt., 2011). „Įsigali naujoji edukacinė
paradigma, akcentuojanti mokymąsi kaip visą gyvenimą trunkantį procesą, kuris suprantamas kaip
veikla, kurioje žmogus plėtoja ir vysto savo kompetencijas“ (Dačiulytė ir kt., 2012). Greiti pokyčiai
reikalauja atnaujinimų ir švietimo sistemoje, nes čia iškyla vis naujų, spręstinų iššūkių. Problemoms
išspręsti būtina ne tik švietimo politikos formuotojų, bet ir jos įgyvendintojų (švietimo politikos
administratorių, švietimo paslaugų teikėjų – pedagogų) atitinkama kvalifikacija.
Švietimo politiką, kaip švietimo strategijų kūrimą ir įgyvendinimą, formuoja pagrindinės
valdžios nutarimai, atitinkamos ministerijos vadovų įsakymai, vietos institucijų sprendimai, kiti
teisės aktai, o realizuoja ministerija, vietos ir savivaldos institucijos, švietimo organizacijos
(mokyklos) (Duoblienė, 2010). Europos Sąjungos (toliau – ES) Taryba, ES Komisija, kitos
atsakingos Europos institucijos pabrėžia, kad kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukųjį švietimą,
mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžių, leidžiančių visavertiškai
dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje (Europos socialinių
teisių ramstis, 2018). Oficialiame ES tarybos leidinyje „Tarybos rekomendacija“ (2018), rašoma,
kad kiekvienas žmogus turi teisę „laiku gauti konkrečiai jam pritaikytą pagalbą siekiant pagerinti
perspektyvas įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai“, turi teisę į paramą „mokantis ir
persikvalifikuojant“, turi teisę „į tolesnį mokymąsi“ ir „į paramą ieškant darbo“. Leidinyje
akcentuojama, kad parama žmonėms visoje Europoje, įgyjant įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia
asmeniniam pasitenkinimui, sveikatai, įsidarbinamumui ir socialinei įtraukčiai,...