ŠVIETIMO EPOCHA. MOKOMOJI MEDŽIAGA

Ištrauka

ŠVIETIMO EPOCHA
RACIONALUSIS LAIKOTARPIS
(XVIIIa.-XIX a.pr.)

Dramatizmas
Dominuoja išorinis konfliktas (vidinio
konflikto elementai). Konfliktas tarp
individo ir visuomenės rutuliojamas
kaip kova su luominėmis tradicijomis,
prietarais, religiniu fanatizmu,
sugedusiais papročiais.

Santykis su laiku
Laiko samprata panaši kaip XVII a. Ji
praplečiama, apima šeimos ir
bendruomenės gyvenimą.

Santykis su aplinka
Žmogaus ir aplinkos santykiai kinta
keičiantis ne žmogui, o kintant
visuomeninėms ir buitinėms sąlygoms.
Žmogus suprantamas kaip gamtos
dalis, sumodeliuotas pagal technikos
dėsnius.

Kiti estetikos principai
Meno paskirtis-utilitari: meninė kūryba turi skatinti pažangą ir
kultūrą, moksliškai aiškinti pasaulį, šviesti ir mokyti liaudį;
vaizduoti nesuvaržytą žmogų, sujungti dorovę su grožiu. Tuo
būdu iškyla auklėjamoji meno funkcija.
Darbo tema. Vaizduojami žmogaus ir aplinkos santykiai.
Didaktizmas.Tikslas-ugdyti sąmoningumą bei patriotizmą.
Pažintinė patirtis veda į reiškinių (papročių ir t.t.) santykinumo
sampratą.