SOCIALINIO DARBUOTOJO, KAIP ELGESIO KEITĖJO, VAIDMUO FORMUOJANT VAIKŲ, LANKANČIŲ DIENOS CENTRUS, SOCIALINIUS ĮGŪDŽIUS

Ištrauka

SOCIALINIO DARBUOTOJO, KAIP ELGESIO KEITĖJO, VAIDMUO FORMUOJANT VAIKŲ, LANKANČIŲ DIENOS CENTRUS, SOCIALINIUS ĮGŪDŽIUS

BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
ĮVADAS......................................................................................................................................... 7
1. TEORINĖ DALIS ..................................................................................................................... 9
1.1. VAIKŲ, LANKANČIŲ DIENOS CENTRUS, PSICHOSOCIALINĖ CHARAKTERISTIKA ................................................................................................................. 9
1.1.1. Socialinės rizikos grupės vaikų elgesio bruožai ..................................................................... 9
1.1.2. Socialinės rizikos grupėsvaikų, lankančių dienos centrus, socialinių įgūdžių
charakteristikos...................................................................................................................................11
1.2.1. Išmokimų teorijų pritaikymas formuojant vaikų socialinius įgūdžius ................................... 15
1.2.2. Socialinio darbuotojo, kaip elgesio keitėjo, funkcijos formuojant vaikų socialinius įgūdžius...............................................................................................................................................20
2. EMPIRINĖ DALIS ................................................................................................................. 27
2.1 TYRIMO METODOLOGIJA .............................................................................................. 27
2.1.1 Tyrimo imtis ........................................................................................................................ 27
2.1.2 Tyrimo instrumentas............................................................................................................. 28
2.1.3 Tyrimo eiga .......................................................................................................................... 29
2.2 TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS .................................................................. 30
IŠVADOS .................................................................................................................................... 47
REKOMENDACIJOS ................................................................................................................ 48
LITERATŪRA ............................................................................................................................ 49
PRIEDAI ..................................................................................................................................... 56

ĮVADAS
Temos aktualumas. Lietuvos statistinių duomenų departamento duomenimis 2015 metais
Lietuvoje buvo užregistruota 9757 socialinės rizikos šeimos, juose augo 19043 vaikai, tai 2
procentais mažiau negu 2014 metais ( 9 930 šeimos ir jose augantys 19 668 vaikai) ir 8 procentais
mažiau negu 2011 metais (10 604 šeimos ir jose augantys 22 075 vaikai). Nors per pastaruosius
metus socialinės rizikos šeimų skaičius nežymiai mažėja, psichosocialinių problemų mastas tose
šeimose išlieka toks pats arba dar sudėtingesnis. Kaip teigia Kvieskienė, Indrašienė (2008),
socialinis nuosmukis bei netikėti socialiniai pokyčiai daro nemažą įtaką šeimų gyvenimui. Tėvai
dažniausiai dėl savo socialiai nepriimtino elgesio neužtikrina vaiko kokybiškos socializacijos.
Vaikai iš probleminių šeimų dažnai neturi galimybių pasidžiaugti vaikystės teikiamais malonumais
(Malinauskienė, Griškutė, 2010). Dažniausiai vaikai patiria socialinę atskirtį, patekę į nemalonią
situaciją jie jaučiasi emociškai įsitempę bei jaučia susirūpinimą, o dėl to prastėja vaiko vidinė
pusiausvyra, vaikas ima nebepasitikėti savo jėgomis. Socialinės rizikos šeimų vaikai dažnai yra
socialiai apleisti, jiems būdinga žema savivertė, uždarumas, pasyvus dalyvavimas bendruomenės veikloje.
Moksliniuose tyrimuose fiksuojama, kad didžiausia šių vaikų problema - tai socialinių
įgūdžių nebuvimas arba jų stoka. Todėl siekiant užtikrinti vaiko ir jaunuolio sėkmingą
socializaciją, tampa labai svarbus socialinių įgūdžių formavimo ir tobulinimo procesas.
Sprendžiant vaikų socialines problemas svarbų vaidmenį atlieka vaikų dienos centrai. Tai viena iš
alternatyvų formuoti bei lavinti vaikų socialinius įgūdžius. Šiuose dienos centruose vaikai įsisavina
reikiamus socialinius įgūdžius, tokius kaip savarankiškumas, mandagumas, pasitikėjimas savo
jėgomis bei tinkamai pasirenkamas konfliktinių situacijų sprendimo būdas (Kavaliauskienė 2014).
Šiuos socialinius įgūdžius vaikams padeda įsisavinti socialinis darbuotojas. Jis vaikų socialinių
įgūdžių formavimo procese atlieka elgesio keitėjo vaidmenį.
Tyrimo problema. Mokslinėje literatūroje fiksuojama gana nemažai Lietuvos bei užsienio
autorių, kurie savo darbuose plačiai nagrinėja vaikų, lankančių dienos centrus, socialinius įgūdžius.
Malinauskas ir kt., (2008), Jančauskytė, ir kt. (2013), Vaitkienė (2013), Sturlienė (2007),
Gončerovaitė, Gumuliauskienė (2011), savo darbuose plačiai nagrinėja vaiko esminius socialinius
įgūdžius, jų charakteristiką bei raišką. Socialinių įgūdžių svarbą savo darbe plačiai nagrinėja
Sumašanok, Gudonis (2007). Apie dienos centrų teikiamą pagalbą, socialinio dalyvavimo
galimybes vaikų dienos centruose plačiai aprašo Malinauskienė, Griškutė (2010), Eskytė (2008),
Berns (2009), Kvedaravičiūtė (2007). Bei apie laisvalaikio organizavimą vaikų dienos centruose,
savo darbuose plačiai aprašo Kondrotaitė, ir kt.(2008), Moravec(2003), Smith, (2009). Mokslinėje
literatūroje autoriai gana plačiai nagrinėja rizikos vaikų elgesį, socialinius įgūdžius bei
socializacijos galimybes, tačiau mažai dėmesio skiriama socialinio darbuotojo kaip elgesio keitėjo
vaidmeniui formuojant vaikų, lankančių dienos centrus, socialinius įgūdžius. Todėl nagrinėjamos
temos tyrimo problema...