POZITYVAUS SANTYKIO KŪRIMAS TARP SOCIALINIO DARBUOTOJO IR VAIKO ŠEIMINIUOSE NAMUOSE

Ištrauka

POZITYVAUS SANTYKIO K ŪRIMAS TARP SOCIALINIO DARBUOTOJO IR VAIKO ŠEIMINIUOSE NAMUOSE

Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS ................................................................................................................................................... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 11
1.1. Pozityvaus santykio su vaiku kūrimo procesas šeiminiuose namuose ....................................... 11
1.1.1. Bendravimo ir bendradarbiavimo proceso teorinė samprata ........................................... 11
1.1.2. Pozityvių santykių kūrimo teorinė charakteristika .......................................................... 16
1.2. Socialinio darbuotojo vaidmuo kuriant pozityvus santykius su vaiku šeiminiuose namuose .... 21
2. TYRIMO METODOLOGIJA ........................................................................................................ 33
2.1. Tyrimo dizainas .......................................................................................................................... 33
2.2. Tyrimo imtis ............................................................................................................................... 33
2.3. Tyrimo metodai .......................................................................................................................... 33
2.3.1. Duomenų rinkimas .......................................................................................................... 33
2.3.2. Tyrimo instrumentas ........................................................................................................ 34
2.3.3. Duomenų analizė ............................................................................................................. 35
2.3.4. Tyrimo etika ................................................................................................................... 36
3. TYRIMO REZULTATAI................................................................................................................ 38
DISKUSIJA........................................................................................................................................... 47
IŠVADOS .............................................................................................................................................. 50
REKOMENDACIJOS ......................................................................................................................... 51
LITERATŪRA ..................................................................................................................................... 52
PRIEDAI ............................................................................................................................................... 57

ĮVADAS
Temos aktualumas. Lietuvoje nuo 2014 metų pradėta vykdyti institucinės globos sistemos
deinstitucionalizacija, kurios vienas pagrindinių tikslų sudaryti vaikams, netekusiems tėvų globos,
tokias gyvenimo sąlygas, kurios būtų kuo artimesnės šeimos modeliui. Stengiamasi vaikus
apgyvendinti artimųjų, giminaičių šeimose, šeimynose, pas budinčius ar laikinus globėjus, tačiau
visgi dalis vaikų gyvena šeiminiuose namuose. Dėl šios priežasties svarbu vaikams sudaryti palankias
sąlygas socialinių įgūdžių ugdymui, įtraukiant globotinius į įvairius socialinius, edukacinius,
visuomeninius renginius.
Gudžinskienė ir kt., (2017) įvardino vieną pagrindinių globos pertvarkos tikslų – vaiko
ruošimas savarankiškam gyvenimui, sudarant tokias sąlygas, kurios padėtų kuo geriau integruotis į
visuomenę. Pastebėta, jog geriausiai paruošiami tie vaikai, kurie gyvena šeiminiuose namuose, nes
jų aplinka artimiausia šeimos modeliui. Šeimą primenanti aplinka skatina ne tik vaiko
savarankiškumą, bet rodo didėjantį norą dalyvauti bendruomenės bei visuomenės gyvenime.
Gyvenimas šeiminiuose namuose padeda sukurti tvirtesnius santykius su kitais ten gyvenančiais
vaikais, bet ir dirbančiais specialistais.
Paulauskienės (2018) atliktas tyrimas atskleidė, jog šeiminiuose namuose gyvenantiems
vaikams svarbu užtikrinti socialinę ir emocinę gerovę. Šis tyrimas taip pat parodė, kaip svarbu
tobulinti šeiminių namų sistemą, siekiant sudaryti geriausias sąlygas vaikų socialinei raidai bei
integracijai į visuomenę.
Pozityvūs santykiai tarp vaiko ir socialinio darbuotojo yra esminiai veiksniai formuojant
vaiko asmenybę ir emocinį prisitaikymą šeiminiuose namuose. Šis santykis yra nepaprastai svarbus
dėl daugelio priežasčių, kurios pabrėžia šios temos aktualumą. Pirmiausia, pozityvūs santykiai su
socialiniu darbuotoju suteikia vaikui ne tik emocinę, bet ir praktinę paramą, kurios dažnai trūksta
šeiminiuose namuose augantiems vaikams. Taip pat, šie santykiai yra tiesioginė nuoroda į vaiko
gerovę ir ateities perspektyvas. Socialinio darbuotojo vaidmuo ir santykiai su vaikais gali turėti didelę
įtaką šių vaikų raidos procesui. Pozityvūs santykiai su socialiniais darbuotojais tampa kertiniu
akmeniu ugdant pasitikėjimą, saugumą ir emocinį stabilumą vaikui, kuriam trūksta šeimos paramos,
suteikiant jam prieglobstį ir paramą emocinių išbandymų metu (Rohmatin, 2020).
Tyrimo problema: Socialinio darbo profesiniame lauke diskusijos apie bendravimą ir
bendradarbiavimą šeiminiuose namuose nėra labai naujas reiškinys. Mokslinė diskusija šia tema gana
plačiai nagrinėjama. Užsienio tyrėjai Ohly (2018), James ir Gilliland (2021), Peart (2023) aktyviai
nagrinėja bendravimo ir bendradarbiavo svarbą, išskyrė jų komponentus bei funkcijas.