Socialinė teisės paskirtis ir funkcijos

Ištrauka

Turinys
Įvadas...........................................................................................................................................3
1. Teisė – žmogaus socialumo pasekmė.....................................................................................4
2. Socialinė teisės paskirtis.........................................................................................................7
2.1. Teisės socialinio veikimo mechanizmas...........................................................................7
2.2. Socialinio-teisinio poveikio priemonės.............................................................................9
2.3 Teisės socialinio veikimo stadijos......................................................................................11
3. Teisės funkcijos.......................................................................................................................12
Išvados..........................................................................................................................................14
Literatūra.....................................................................................................................................15

ĮVADAS
Yra nemažai žodžių, vartojamų teisės kontekstu, kai norima atskleisti visuomenės, jos
grupių atliekamą įstatymo, teisės ar teisinės sistemos vertinimą, jo pobūdį: efektyvumas,
veiksmingumas, socialinis, ekonominis ar kitoks poveikis ir pan. Kartais toks vertinimas esti ypač
svarbus. Taip atsitinka valstybės, visuomenės raidos etapais, pasižyminčiais įvairių socialinio būvio
sričių permainomis, taip pat naujovėmis, visuomenėje nepatirtais ar jau primirštais dalykais, savo
ruožtu susijusiais su paieškų, „eksperimentų“ procesais, galimomis klaidomis ir nuostoliais.
Temos aktualumas: teisė gyva – ne kodeksų tekstuose ir įstatymuose, o realiuose žmonių
santykiuose, kurie laikosi teisės normų.
Darbo tikslas: aptarti teisės socialinę paskirti bei funkcijas.
Darbo objektas: socialinė teisės paskirtis ir funkcijos.
Uždaviniai:
1.Aprašyti, kas yra teisė socialiniu atžvilgiu;
2.Aptarti visuomenės ir teisės santykį istoriniu aspektu;
3.Nustatyti teisės socialinio veikimo mechanizmą;
4.Aprašyti teisės funkcijas.

1. TEISĖ – ŽMOGAUS SOCIALUMO PASEKMĖ
Visuomenė yra diferencijuota ir galima manyti, kad atskiros grupės gali turėti savo atskirus
elgimosi būdus. Žmogus egzistuoja grupės viduje, kur vyksta savotiška elgimosi būdų kova.
Palaipsniui iš patyrimo formuojasi nuomonė, koks būdas yra geresnis, iš kokio būdo grupė gauna
didesnę naudą. Žmonių sąmonėje įsigali vieningi veikimo būdai - žmonės naudoja tuos pačius
elgesio būdus, tiems patiems tikslams pasiekti. Taip susiformuoja žmonių elgesio būdai ir reikalų
tvarkymo būdai. Pastarieji nėra sąmoningai sukurti. Jie perduodami tradicijų, pamėgdžiojimo keliu,
valdžia ir baime. Jie turi panašius požymius kaip ir socialiniai reiškiniai, yra vieningi, universalūs
(nes taikomi visiems ir analogiškose situacijose), įsakmūs ir nekintantys (Herbert L.A.Hart., 1997).
Taigi, kodėl teisė laikoma kitokiu reiškiniu? Veikimo būdai aiškinami baime, naudingumu
arba protingumu, ir pagaliau aiškinami, kaip elgesio būdai tarnaujantys visos visuomenės gerovei.
Nesąmoningai atsiradusius elgesio būdus visuomenė pati pradeda aiškinti racionaliai. Tuomet šie
būdai iš tikrųjų virsta papročiais. Teisės šaknų prigimtis yra papročiuose. Teisė nėra kažkas
specifiško, nėra dirbtinai sukurta. Ją nuo papročių skiria tik valstybės jėga.
Kadangi papročiai susiformavo nesąmoningai, tai teisė nebūtinai turi būti protinga ar
teisinga. Elgesio būdai gali susiklostyti dėl neteisingai suprasto įstatymo. Jeigu įstatymų leidėjui
reikia įstatymų, kurie prieštarauja papročiams, jis gali bandyti pakeisti savo grupės papročius (o tai
gali pakeisti masių papročius). Tačiau masės yra konservatyvios ir tas normas nėra taip paprasta
pakeisti. Jei įstatymų leidėjas nenori prarasti autoriteto, jis turėtų vengti įstatymų, kurie tiesiogiai
nukreiptų prieš papročius.
Teisė, kuria naudojasi visuomenė, susidaro derinant įvairias individualias ir kolektyvines
valias. Tarp įvairių etninių grupių valios derinamos, kol įsirutuliuoja į vieningą taisyklių sistemą.
Gali kilti konfliktai ir jie kyla, ir tai yra visiškai natūrali visuomenės būsena, bet tam, kad individai
arba grupės išspręstų konfliktus, apsieinama be abstrakčių normų (abstrakčios normos - tai teisės
normos, nes teisės normos - tai bendro pobūdžio taisyklės). Žmonės ar jų grupės pasirenka teisėją,
kuris išsprendžia konfliktus. Erlicho pastebėjimas apie teisėją primena etnologų teiginį, kad teisei ir
teisėjam būdingas protingumo bruožas. Visuomenė, individai tikisi, tiesiog teisingo sprendimo,
natūraliai atitinkančio toje visuomenėje vyraujančias normas arba teisę.