Skysčių klampos tyrimas kapiliariniu klampomačiu

Ištrauka

Laboratorinis darbas
SKYSČIŲ KLAMPOS TYRIMAS KAPILIARINIU KLAMPOMAČIU

Darbo tikslas: 
Nustatyti skysčio klampą.

Darbo užduotys: 
Nustatyti tiriamo skysčio kinematinės klampos priklausomybę nuo temperatūros; 
Apskaičiuoti tiriamo skysčio molekulių aktyvacijos energiją. 

Teorinės temos ir konspektas:
Skysčiai, jų fizikinės savybės. 
Skystoji būsena susidaro, kai suminė atomų ir molekulių kinetinė energija (kuri
priešinasi molekulių surišimui) ir traukos suminė potencinė energija yra apylygės.
Skystyje molekulės stipriai sąveikauja išlaikydamos tarpusavio ryšius, bet jos juda
kur kas laisviau nei kietame kūne. Molekulių judėjimas skysčiuose primena kietojo
kūno molekulės svyravimus apie pusiausvyros padėtį. Tačiau protarpiais skysčio
molekulės kartais ištrūksta iš savo aplinkos, nes tarpmolekulinės sąveikos jėgos
išlaiko skysčio molekulę arti jos laikinosios pusiausvyros, po to ji peršoka į naują,
laikinąją pusiausvyrą, kur kurį laiką svyruoja. Skystoji būsena išsiskiria tuo, kad
medžiaga stengiasi išlaikyti tūrį, bet neišlaiko formos. Skysčių molekulės keičia savo
vietą, laiko tarpas tarp dviejų molekulės šuolių vadinamas gyvavimo trukme. ši
trukmė priklauso nuo skysčio rūšies ir temperatūros. Idealieji skysčiai neturi trinties,
o realieji pasižymi vidine trintimi (klampumu), jie taip pat pasižymi spūdumu
(slegiant tūris mažėja). Idealiesiems skysčiams galioja keli dėsniai:
oPaskalio dėsnis – išorinis slėgis perduodamas į visas puses vienodai
nejudančiame skystyje. Šis slėgis vadinamas hidrostatiniu slėgiu, realiuose
skysčiuose slėgį sudaro ir išorinis, ir vidinis slėgiai.
oSusisiekiančiųjų indų dėsnis – slėgis tame pačiame gylyje nepriklauso nuo
indo formos, todėl susisiekiančiuose induose skysčio paviršius yra viename
lygyje
Archimedo dėsnis – panardintą kūną veikia aukštyn nukreipta išstumiančioji
jėga, kuri yra lygi kūno išstumto skysčio svoriui.