Situacijos analizė. Teisės namų darbas

Ištrauka

SITUACIJOS ANALIZĖ
Namų darbas

TURINYS
TIKSLAS 3
SITUACIJOS ANALIZĖ IR JOS TEISINIS VERTINIMAS 4
APIBENDRINIMAS-IŠVADOS 5
LITERATŪRA 6

TIKSLAS
Pateikta situacija:
Moteriškė, po santuokos nutraukimo nenorėdama duoti buvusiam vyrui matytis su vaiku,
parašė melagingą pareiškimą policijai (milicijai), kad buvęs vyras savo vaiką išprievartavo, apie tai
viešai papasakojo laidoje ir interviu žurnalui, pridurdama, kad jai akivaizdu, kad jos vyras priklauso
garsiam pedofilų klanui, kuriam priklauso net pats ministras pirmininkas. Prievartos požymių
nustatyta nebuvo, duomenų apie kitokias vyro nusikalstamas veikas taip pat nėra. Kokia
atsakomybė ir už ką gresia moteriškei? Kokie asmenys ir kokiais pagrindais gali kreiptis dėl teisinės
atsakomybės taikymo?
Šio darbo tikslas – pagal pateiktą situaciją nustatyti, kokia atsakomybė būtų taikoma
asmeniui (šiuo atveju situacijos dalyviui – moteriškei) ir kaip situacija turėjo būti sprendžiama už
nurodytą veiką ar veiksmus pagal skirtingų laikotarpių – Tarpukario Lietuvos, sovietinės Lietuvos ir
dabartinės Lietuvos – teisę Lietuvoje.
Taikomi metodai:
– Chronologinis metodas. Šio metodo taikymas bus naudingas tuo, jog iš laiko perspektyvos
(informaciją pateikiant chronologiškai, t. y. nuo anksčiau iki vėliau) bus galima susipažinti su
skirtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais (Tarpukaris, sovietmetis, dabartis) veikusiomis teisinėmis
nuostatomis ir pamatyti tam tikro taikomo straipsnio, susijusio su situacija, turinio pokyčius.
– Lyginamasis metodas. Šis metodas darbe reikalingas tam, jog būtų galima minėtais skirtingais
Lietuvos istorijos tarpsniais veikusią teisinę bazę (šiuo atveju atitinkamą straipsnį) palyginti
tarpusavyje, randant panašumus ir skirtumus (lyginimo arba komparatyvistikos esmė). 
– Analizės metodas. Metodas pasirinktas tam, jog gautą ir skirtinguose teisės įstatymuose surastą
informaciją būtų galima ne tik pateikti, bet ir ją analizuoti. Taip pat šis metodas reikalingas darbo
apibendrinimui-išvadoms padaryti.
Lyginamasis istorinis metodas, MoksloMedis.lt, https://mokslomedis.lt/lyginamasis-istorinis-metodas/, 2024-11-13.

SITUACIJOS ANALIZĖ IR JOS TEISINIS VERTINIMAS
Visų pirma, pagal pateiktą situaciją norint nustatyti, kokia nusikalstama veika padaryta,
reikia surasti bendrą vardiklį ir dabartinį situacijos teisinį vertinimą pagal kurį būtų galima lengviau
ne tik nustatyti minėtą veiką ir atsakomybę už jos padarymą, bet ir retrospektyviai (t. y. laiku atgal)
pažvelgti į šią situaciją (turint omenyje tai, kad teisės teorija nuolat formavosi perduodama esminius
momentus ateities kartoms). Pagal pateiktą situaciją ir žvelgiant iš šiandienos teisinės bazės
perspektyvos galima numanyti, jog veikiančiosios personos – moteriškės – atlikti veiksmai galėtų
būti traktuojami pagal du skirtingų Lietuvos Respublikos įstatymų straipsnius: Baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 154 straipsnį „Šmeižimas“ ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį
„Asmens garbės ir orumo įžeidimas“. Toks šiandienos teisinis vertinimas toliau leis pažvelgti į
minėtą situaciją iš laiko perspektyvos bei ją teisiškai tinkamai įvertinti.
Nors kaip jau minėta pradžioje, kad ši situacija vertintina per du skirtingus įstatymų – BK
ir CK – straipsnius, tačiau jau pati situacija suponuoja, jog moteriškės padaryta nusikalstama veika
gali būti kvalifikuojama pagal BK 154 straipsnį. Šmeižimą patvirtina situacijoje duoti duomenys,
jog „prievartos požymių nustatyta nebuvo, duomenų apie kitokias vyro nusikalstamas veikas taip
pat nėra.“, o tai reiškia, jog toks nusikaltimas, kai viešojoje erdvėje buvo paskleista tikrovės
neatitinkanti informacija apie tyčinį nusikaltimą, nesant nusikaltimo įrodymų ir sudėties, užtraukia
baudžiamąją (ultima ratio) atsakomybę, taikomą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo
kodekso nuostatas. Todėl toliau darbe visas dėmesys bus kreipiamas ne į asmens garbės ir orumo
įžeidimą (kas savaime suprantama ir aišku, kad tam buvo nusižengta), tačiau į šmeižimą pagal jau
minėtas aplinkybes.