ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (Latvijoje, Estijoje ir Austrijoje)

Ištrauka

Rašto darbas
ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA

Turinys
1. Įvadas 3
2. Šešėlinės ekonomikos samprata 3
2.1. Apibrėžimas 3
2.2. Struktūra 4
2.3. Matavimas 4
2.4. Šešėlio formavimosi priežastys 6
2.5. Šešėlis darbo rinkoje 8
2.6. Šešėlis akcizinių prekių rinkoje 9
3. Šešėlinės ekonomikos palyginimas tarp Europos valstybių 10
3.1. Šešėlinės ekonomikos mastai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 10
3.2. Šešėlinės ekonomikos mastai Austrijoje 13
4. Neigiami šešėlinės ekonomikos padariniai 14
5.Išvados 15
6.Literatūra ir šaltiniai 17

1. Įvadas
Žiniasklaidoje dažnai girdime kalbas apie šešėlinę ekonomiką, tai gana aktuali tema.
Šešėlinės ekonomikos mastai parodo šalies teisės aktų efektyvumą, mokesčių ir ekonominių
suvaržymų naštą gyventojams. Mažas šešėlio paplitimas rodo, jog ekonominę veiklą
reglamentuojantys teisės aktai yra tinkami, žmonės vertina juos kaip teisingus ir turi galimybę jų
laikytis. Išsiplėtojusi šešėlinė ekonomika demonstruoja, kad ekonominės veiklos suvaržymų yra
per daug, jie neatitinka žmonių lūkesčių, ekonominės ir socialinės padėties bei sukuria per didelę
naštą. Taigi yra svarbu plačiau panagrinėti šią temą. Šio darbo tikslas – supažindinti su šešėline
ekonomika, o tikslo įgyvendinimui skirti šie uždaviniai: pateikti šešėlinės ekonomikos sąvoka ir
kitus teorinius aspektus, pateikti statistinius duomenis, panagrinėti situaciją ne tik Lietuvoje, bet
ir kitose Europos valstybėse. Metodologija – mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų
rinkimas, apdorojimas, pateikimas ir apibendrinimas naudojantis matematinio statistinio
apdorojimo, tiesinės regresijos metodais. Rezultatai statistiškai apdoroti MS Excel programa.
2. Šešėlinės ekonomikos samprata
2.1.Apibrėžimas
Nors šešėlinės ekonomikos akademiniai tyrinėjimai trunka daugiau nei trisdešimt metų,
tačiau net ir dabar mokslinėje literatūroje pilna skirtingų apibrėžimų: „[…] Sukurtos, bet
neapskaičiuotos vertybės. Vadinasi šešėlinei ekonomikai priskiriame bet kokį ekonominį
aktyvumą, kuris didina bendrą vertę šalyje, bet nėra įtrauktas į nacionalinę sąskaitybą ir
neparodomas apskaičiuojant bendrąjį vidaus produktą” (Misiūnas, 1999); „Šešėlinė ekonomika –
tai ekonominė veikla (t.y. pagamintos prekės arba suteiktos paslaugos), vykdoma nesilaikant
galiojančių teisės aktų ar reikalavimų, ir kuri yra oficialiai nedeklaruojama siekiant išvengti
mokesčių ar reguliavimų“ (Lietuvos laisvosios rinkos institutas). Reikėtų paminėti, kad nelegali
veikla, duodanti finansinės naudos asmeniui pažeidžiant kitų asmenų nuosavybės ir
neliečiamumo teisės (nesavanoriškai), šešėlinei ekonomikai nėra priskiriama (pvz., PVM
grobstymai, vagystės, pagrobimai, žmogžudystės ir kt.).