SENATVINE DEMENCIJA SERGANČIŲ PACIENTŲ SLAUGOS PROBLEMOS IR SPRENDIMO BŪDAI

Ištrauka

SENATVINE DEMENCIJA SERGANČIŲ PACIENTŲ SLAUGOS PROBLEMOS IR SPRENDIMO BŪDAI
BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
PAGRINDINĖS SĄVOKOS 6
ĮVADAS 7
1.LITERATŪROS ANALIZĖ 9
1.1.Senatvinė demencija, priežastys 9
1.2.Sergančiųjų senatvine demencija sveikatos problemos 12
2.TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 19
2.1.Tyrimo charakteristika 19
2.2. Tyrimo kontingentas 19
2.3. Tyrimo metodų charakteristika 20
3.TYRIMO REZULTATAI 21
4.TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS 35
ĮŽVALGOS 37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 38
LITERATŪROS SĄRAŠAS 39
PRIEDAI Error! Bookmark not defined.
Baigiamajame darbe demonstruojami slaugos programos studijų rezultatai .. Error! Bookmark not defined.
UK Bioetikos komisijos pritarimas Error! Bookmark not defined.
Pasirašytas institucijos sutikimas Error! Bookmark not defined.
Interviu klausimai Error! Bookmark not defined.

SANTRAUKA
Senatvine demencija sergantys asmenys dažnai yra slaugomi ir prižiūrimi savo
namuose šeimos artimųjų arba sveikatos priežiūros ar socialinės globos įstaigose. Slaugytojai
susiduria su sunkumais slaugant senatvine demencija sergančius pacientus, iškyla įvairių problemų,
todėl yra reikia ieškoti būdų, kaip spręsti tokių pacientų slaugos problemas..
Darbo objektas: senatvine demencija sergančių pacientų slaugos problemos ir sprendimo būdai.
Darbo tikslas – išanalizuoti pacientų, sergančių senatvine demencija, slaugos problemas ir jų sprendimo būdus.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti senatvinės demencijos sampratą.
2. Išanalizuoti senatvine demencija sergančių pacientų slaugos problemas.
3. Aptarti slaugos proceso organizavimą, sprendžiant senatvine demencija sergančių pacientų slaugos problemas.
Darbo metodai:
1. Analitinis (mokslinės literatūros analizė).
2. Interviu ir kokybinis duomenų apdorojimas.
Slaugant senatvine demencija sergantį pacientą būtina kuo ilgiau sudaryti sąlygas
gyventi namų aplinkoje, sudaryti griežtą dienotvarkę kelioms dienoms į priekį, padėti atlikti
kasdienes veiklas ir palaikyti asmens higieną, padėti įveikti stresą, vykdyti kritimų prevenciją,
mažinti rizikingą paciento elgseną. Ažitacijos prevencijai nemedikamentinės intervencijos turėtų
būti taikomos pirmiausia taikant į asmenį orientuotą slaugą, atsižvelgiant į jo poreikius ir supančią
aplinką. Su senatvine demencija sergančiu pacientu turi dirbti visa specialistų komanda, jų darbas
tarpusavyje turi būti suderintas.
Raktiniai žodžiai: demencija, ažitacija; slauga.

ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiuolaikinė visuomenė sensta - gyventojų senėjimas yra
visuotinis reiškinys [1]. Psichikos sveikatos gerinimo krypties aprašo 3 priede [27] teigiama, kad
pagrindinė pagyvenusių asmenų negalios priežastis yra senatvinė silpnaprotystė (demencija) ir
emocijų sutrikimai. Demencijų gydymas brangus ir kasmet išlaidos demencijų gydymui didėja dėl
senėjančios visuomenės. Europoje demencijų paplitimas 65 metų amžiaus grupėje sudaro 1 proc.,
90 metų ir vyresnių – 29 proc. Higienos instituto duomenimis, sergamumas demencija ir
Alzheimerio liga Lietuvoje tolygiai didėja. Per pastaruosius aštuonerius metus, t. y. nuo 2009 m.
iki 2016 m. šis rodiklis padidėjo 2 kartus [20].
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), demencija yra viena pagrindinių
priežasčių skirti ypatingą dėmesį pagyvenusių žmonių priežiūrai ir slaugai. Manoma, kad pasaulyje
demencija serga 47,5 mln. žmonių, kasmet suserga 7,7 mln. Planuojama, kad sergančiųjų šia liga
2030 m. padidės iki 75,6 mln., o 2050 m. – iki 135,5 mln. Demencija daro įtaką asmenybei, ją
supančiai aplinkai, šeimai ir slaugos priežiūros personalui. Pripažįstama, kad tai susiję su pažinimo
funkcijų susilpnėjimu, mąstymo ir elgsenos pasikeitimu, atsiradusia priklausomybe nuo kitų
kasdieninėje veikloje [36]. Spėjama, kad 2050 metais pasaulyje senatvine demencija sirgs 115
milijonų žmonių [37].