ŠEIMOS IR TEISĖS PROBLEMOS LDK

Ištrauka

ŠEIMOS IR TEISĖS PROBLEMOS LDK
Referatas

TURINYS
ĮVADAS..........................................................................................................................................2
1. LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALSTYBINGUMO BEI TEISĖS
RAIDOS ASPEKTAI....................................................................................................................4
2. ŠEIMOS IR TEISĖS PROBLEMOS LDK .............................................................................7
2.1. Santuokos sudarymo sąlygos........................................................................................8
2.1.1. Vyro ir moters santuokinis amžius...................................................................8
2.1.2. Reikalavimai dėl sutuoktinių valios buvimo. Psichikos būsenos įtakos aspektai.....................................................................................................................10
2.1.3. Susituokiančiųjų artimųjų galimų kliūčių santuokai sudaryti įvertinimas.....12
2.1.4. Našlystė ir nauja santuoka..............................................................................13
2.1.5. Reikalavimai dėl susituokiančiųjų giminystės ir svainystės ..........................14
2.1.6. Santuokos pakartotinumo atvejai....................................................................15
2.1.7. Religinė priklausomybė sudarant santuoką ...................................................16
2.1.8. Santuoka su svetimšaliais ir kitatikiais...........................................................18
2.2. Sutuoktinių asmeniniai santykiai................................................................................18
2.2.1. Luominė priklausomybė, kaip esminė sutuoktinių asmeninių santykių sąlyga ......................................................................................................................19
2.2.2. Sutuoktinių turto įteisinimo įtakojimas asmeniniams santykiams..................21
2.2.3. Santuokinės ištikimybės aspektai. Smurtas šeimoje.......................................22
2.2.4. Santuokos nutraukimas ir santuokos negaliojimas.........................................23
2.2.5. Tėvų ir vaikų asmeniniai bei turtiniai santykiai..............................................25
2.2.6. Globos teisiniai aspektai.................................................................................29
IŠVADOS......................................................................................................................................32
LITERATŪRA.............................................................................................................................33

ĮVADAS
Istorijos tema Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais kaip niekada anksčiau yra tapusi
aktualiu diskusijų objektu. Turima galvoje ne tai, kad pati Lietuvos tautos praeitis buvo gana
sudėtinga, o tai, kad atsiranda skirtingų ir kartais sunkiai suderinamų požiūrių ir interpretacijų.
Istorijos tyrimai ir praeities suvokimas yra glaudžiai susiję su dabartimi ir su tapatybe.
Šių dienų istorikai mėgina persvarstyti skirtingų socialinių grupių Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštijos (LDK) visuomenės galias, teises (ar beteisiškumą).
1990 m. atkurta Lietuvos valstybė antrą kartą savo Konstitucijoje yra įtvirtinta kaip
nepriklausoma demokratinė respublika, kurios aukščiausioji valdžia priklauso tautai. Tauta šią
valdžią vykdo per Seimą, Respublikos Prezidentą ir Vyriausybę, Teismą. Šios Konstitucijos
nuostatos Lietuvos valstybingumą įtvirtino pagal visuotinai pripažintą, vertinamą kaip pažangų,
atitinkantį nūdienos visuomenės raidos teisinės valstybės modelį. Tačiau šio modelio ištakos - ir
LDK kurtas valstybingumas.
Nepriklausomos Lietuvos naujoje istorijos kultūroje atgimė savas didysis pasakojimas:
lietuviai savo nacionalinę savimonę ėmė puoselėti per savo kančių istoriją, kurioje LDK
laikotarpis – svarbi valstybingumo idėjos atsiradimo, iškilimo ir vėliau lietuvių tautos nusilpimo
epocha. (Potašenko, 2009).
Senosios Lietuvos valstybingumas, o vėliau ir istorija, paremta LDK egzistavimu
daugiau nei penkis šimtmečius (XIII a. viduryje – XVIII a. pabaigoje). Su šiuo laikotarpiu
siejama daug susiformavusių tradicijų, nuostatų. Būtent tai ir iššaukia kontraversiškus
vertinimus, kurie, mokslininkų nuomone, turėtų patvirtinti arba paneigti kai kuriuos istorijos
momentus. Tai liečia ir LDK socialinį gyvenimą – šeimos teisę, požiūrį į moteris ir vaikus,
globą, santuoką, paveldėjimą ir pan.
LDK šeimos teisė šiuolaikiniuose moksliniuose darbuose dažniausia yra vertinama
remiantis Lietuvos statutais (1529, 1566, 1588 m.). Lietuvos statutai – kaip teisės paminklas
formaliai ir gana išsamiai atskleidžia LDK teisinę sistemą, teisės mokslo lygmenį ir tuo požiūriu
vertintini bendrajame Vakarų Europos teisės raidos kontekste, nes čia slypi jų ištakos ir jie yra
šios teisinės kultūros paveldas. (Andriulis, 2003)
Įvairios mažumos, atokesni regionai, kai kurios elito moterys, vaikai, didikų ir
valstiečių kasdienybė, jausmai (pvz., Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės
istorija), skirtingas gyvenimo būdas ir net gyvūnai (pvz., katės) vaizduojami (tiksliau prikeliami
iš užmaršties) ir reprezentuojami modernesniame lietuviškajame didžiajame naratyve
– LDK istorijos tyrimuose, o kartu – tai taip pat svarbu – neatsiejami ir nuo šių dienų lietuviškos
Naratyvas – logiškai struktūrizuota įvykių seka, kuria smulkiai atpasakojami tam tikri įvykiai. Šie įvykiai gali
būti realūs arba išgalvoti. (Hawthorn J. Moderniosios literatūros teorijos žinynas. Vilnius: Tyto Alba, 1998.)
tikrovės. Įvairialypis ir daugiakultūris požiūris į LDK istoriją leidžia ir kitiems žmonėms bei jų
grupėms (ne tik lietuviams) šių dienų Lietuvoje pamatyti savo praeitį ir didžiuotis ja arba
kritiškai ją įvertinti. Didieji naratyvai apibrėžiami kaip dramatiški lengvai papasakojami
pasakojimai, tačiau pateikiantys ilgalaikės raidos linijas ir ideologinę žinią su konkrečiomis
veikimo nuorodomis, sujungia mokslinius tyrinėjimus su visuomenės istorinės sąmonės
vaizdiniais, apeliuodami į emocijas, jie tarnauja kolektyvinio...