Ištraukos iš „Mažojo princo“
Autorius
Mažasis princas
Rožė
Lapė
Rožės
AUTORIUS. Mažojo princo planetoje visada augo labai paprastos gėlės, tik
su viena žiedlapių eilute, jos neužėmė daug vietos ir niekam netrukdė. 
Išsiskleisdavo rytą žolėje, o vakare nuvysdavo.Vieną dieną iš sėklos, 
atpūstos nežinia iš kur, išaugo nauja gėlė. Gėlė vis puošėsi užsidariusi 
žaliame kambarėlyje, vis rinkosi spalvas. Ji rengėsi lėtai, pamažu derino 
žiedlapius. Nenorėjo pasirodyti visa susiglamžiusi, tarsi kokia aguona. 
Norėjo pasirodyti tik tada, kai visiškai suspindės jos grožis. O taip! Ji buvo 
tikra koketė! Paslaptingas pasirengimas truko dienų dienas. Pagaliau vieną 
rytą, per patį saulės tekėjimą, ji išsiskleidė.
ROŽĖ (pasirąžo, nusižiovauja). Ak, aš dar ne visai išsibudinusi Prašau man 
atleisti Aš dar visa susivėlusi 
MAŽASIS PRINCAS (susižavėjęs). Kokia jūs graži!
ROŽĖ. Tikrai? Ir gimiau kartu su saule Manau, metas pusryčiauti. Gal 
malonėsite pagalvoti ir apie mane?
(Mažasis princas susiranda laistytuvą ir palaisto gėlę)
ROŽĖ. Tegu ateina tigrai su savo nagais!
MAŽASIS PRINCAS (paprieštarauja). Mano planetoje nėra tigrų. Be to, 
tigrai neėda žolės.
ROŽĖ.(tyliai). Aš ne žolė.
MAŽASIS PRINCAS. Atleiskite man 
ROŽĖ. Aš nebijau tigrų, bet siaubingai nekenčiu skersvėjų. Ar jūs kartais 
neturėtumėt kokios pertvaros?
MAŽASIS PRINCAS (žiūrovams). Ji siaubingai bijo skersvėjų, o augalui tai 
tikra nelaimė. Ši gėlė iš tiesų labai opi 
ROŽĖ. Vakare uždengsite mane stikliniu gaubtu. Čia pas jus labai šalta. Ir 
labai nepatogu. (taisosi savo žiedlapius, drabužius).
AUTORIUS. Išvykimo dieną jis kruopščiai apsišvarino savo 
planetoje.Rūpestingai išvalė veikiančius ugnikalnius.Jei ugnikalnį gerai 
išvalai, jis dega ramiai, vienodai ir niekad neišsiveržia. Išsiveržęs ugnikalnis
liepsnoja kaip židinys. Žinoma, savo Žemėje mes esame per maži, kad 
galėtume išsivalyti ugnikalnius. Todėl jie mums suteikia labai daug 
rūpesčių. Kai mažasis princas paskutinį kartą palaistė gėlę ir ketino ją 
pavožti po gaubtu, pajuto, kad akyse jam tvenkiasi ašaros.
MAŽASIS PRINCAS. Sudie.
(gėlė neatsako)
MAŽASIS PRINCAS .(pakartoja) Sudie.
ROŽĖ.(kosteli, tačiau ne dėl slogos). Aš elgiausi kvailai. Prašau man atleisti. 
Pasistenk būti laimingas. Žinoma, aš tave myliu. Aš kalta, kad tu to 
nežinojai. Nesvarbu. Tačiau tu buvai toks pat kvailas kaip ir aš. Pasistenk 
būti laimingas Ir padėk šį gaubtą, man daugiau jo nereikia.
MAŽASIS PRINCAS. Bet vėjas 
ROŽĖ. Ne tokia aš jau ir peršalus Gaivus nakties oras man bus į naudą. 
Juk aš gėlė. 
Nestoviniuok čia, tai nervina. Jei nusprendei iškeliauti, keliauk.
AUTORIUS. Ji nenorėjo, kad jis matytų ją verkiančią. Tai buvo labai išdidi 
gėlė 
MAŽASIS PRINCAS (žiūrovams).Nereikėjo jos klausyti. Niekad nereikia 
klausyti, ką kalba gėlės. Į jas tiesiog reikia žiūrėti ir mėgautis jų kvapu. 
Mano gėlė iškvėpino visą planetą, bet aš nemokėjau ja džiaugtis. Tos kalbos 
apie tigrus ir nagus turėjo mane sugraudinti, bet aš tik susierzinau Turėjau 
ją vertinti ne pagal žodžius, o pagal darbus. Ji dovanojo man savo aromatą ir
spindesį.Už tų apgailėtinų jos gudrybių turėjau įžvelgti slepiamą švelnumą. 
Gėlės tokios prieštaringos! Bet aš buvau per jaunas ir nemokėjau jos mylėti.
AUTORIUS. Mažasis princas, išvykęs iš savo planetos, pabuvojo šešiose 
planetose, o septintoji buvo Žemė. Taip jau atsitiko, kad mažasis princas, 
ilgai žingsniavęs per smėlynus, uolas ir sniegynus, galop rado kelią. O visi 
keliai veda pas žmones.
MAŽASIS PRINCAS (eina, dairosi, sustoja prie rožių sodo). Laba diena.
ROŽĖS. Laba diena.
MAŽASIS PRINCAS (suglumęs). Kas jūs?
ROŽĖS. Mes rožės.
MAŽASIS PRINCAS (labai nusiminęs). Maniau, kad aš turtingas, nes turiu 
vienintelę pasaulyje gėlę, o, pasirodo,...
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!