Ištraukos iš „Mažojo princo“
Autorius
Mažasis princas
Rožė
Lapė
Rožės
AUTORIUS. Mažojo princo planetoje visada augo labai paprastos gėlės, tik
su viena žiedlapių eilute, jos neužėmė daug vietos ir niekam netrukdė.
Išsiskleisdavo rytą žolėje, o vakare nuvysdavo.Vieną dieną iš sėklos,
atpūstos nežinia iš kur, išaugo nauja gėlė. Gėlė vis puošėsi užsidariusi
žaliame kambarėlyje, vis rinkosi spalvas. Ji rengėsi lėtai, pamažu derino
žiedlapius. Nenorėjo pasirodyti visa susiglamžiusi, tarsi kokia aguona.
Norėjo pasirodyti tik tada, kai visiškai suspindės jos grožis. O taip! Ji buvo
tikra koketė! Paslaptingas pasirengimas truko dienų dienas. Pagaliau vieną
rytą, per patį saulės tekėjimą, ji išsiskleidė.
ROŽĖ (pasirąžo, nusižiovauja). Ak, aš dar ne visai išsibudinusi Prašau man
atleisti Aš dar visa susivėlusi
MAŽASIS PRINCAS (susižavėjęs). Kokia jūs graži!
ROŽĖ. Tikrai? Ir gimiau kartu su saule Manau, metas pusryčiauti. Gal
malonėsite pagalvoti ir apie mane?
(Mažasis princas susiranda laistytuvą ir palaisto gėlę)
ROŽĖ. Tegu ateina tigrai su savo nagais!
MAŽASIS PRINCAS (paprieštarauja). Mano planetoje nėra tigrų. Be to,
tigrai neėda žolės.
ROŽĖ.(tyliai). Aš ne žolė.
MAŽASIS PRINCAS. Atleiskite man
ROŽĖ. Aš nebijau tigrų, bet siaubingai nekenčiu skersvėjų. Ar jūs kartais
neturėtumėt kokios pertvaros?
MAŽASIS PRINCAS (žiūrovams). Ji siaubingai bijo skersvėjų, o augalui tai
tikra nelaimė. Ši gėlė iš tiesų labai opi
ROŽĖ. Vakare uždengsite mane stikliniu gaubtu. Čia pas jus labai šalta. Ir
labai nepatogu. (taisosi savo žiedlapius, drabužius).
AUTORIUS. Išvykimo dieną jis kruopščiai apsišvarino savo
planetoje.Rūpestingai išvalė veikiančius ugnikalnius.Jei ugnikalnį gerai
išvalai, jis dega ramiai, vienodai ir niekad neišsiveržia. Išsiveržęs ugnikalnis
liepsnoja kaip židinys. Žinoma, savo Žemėje mes esame per maži, kad
galėtume išsivalyti ugnikalnius. Todėl jie mums suteikia labai daug
rūpesčių. Kai mažasis princas paskutinį kartą palaistė gėlę ir ketino ją
pavožti po gaubtu, pajuto, kad akyse jam tvenkiasi ašaros.
MAŽASIS PRINCAS. Sudie.
(gėlė neatsako)
MAŽASIS PRINCAS .(pakartoja) Sudie.
ROŽĖ.(kosteli, tačiau ne dėl slogos). Aš elgiausi kvailai. Prašau man atleisti.
Pasistenk būti laimingas. Žinoma, aš tave myliu. Aš kalta, kad tu to
nežinojai. Nesvarbu. Tačiau tu buvai toks pat kvailas kaip ir aš. Pasistenk
būti laimingas Ir padėk šį gaubtą, man daugiau jo nereikia.
MAŽASIS PRINCAS. Bet vėjas
ROŽĖ. Ne tokia aš jau ir peršalus Gaivus nakties oras man bus į naudą.
Juk aš gėlė.
Nestoviniuok čia, tai nervina. Jei nusprendei iškeliauti, keliauk.
AUTORIUS. Ji nenorėjo, kad jis matytų ją verkiančią. Tai buvo labai išdidi
gėlė
MAŽASIS PRINCAS (žiūrovams).Nereikėjo jos klausyti. Niekad nereikia
klausyti, ką kalba gėlės. Į jas tiesiog reikia žiūrėti ir mėgautis jų kvapu.
Mano gėlė iškvėpino visą planetą, bet aš nemokėjau ja džiaugtis. Tos kalbos
apie tigrus ir nagus turėjo mane sugraudinti, bet aš tik susierzinau Turėjau
ją vertinti ne pagal žodžius, o pagal darbus. Ji dovanojo man savo aromatą ir
spindesį.Už tų apgailėtinų jos gudrybių turėjau įžvelgti slepiamą švelnumą.
Gėlės tokios prieštaringos! Bet aš buvau per jaunas ir nemokėjau jos mylėti.
AUTORIUS. Mažasis princas, išvykęs iš savo planetos, pabuvojo šešiose
planetose, o septintoji buvo Žemė. Taip jau atsitiko, kad mažasis princas,
ilgai žingsniavęs per smėlynus, uolas ir sniegynus, galop rado kelią. O visi
keliai veda pas žmones.
MAŽASIS PRINCAS (eina, dairosi, sustoja prie rožių sodo). Laba diena.
ROŽĖS. Laba diena.
MAŽASIS PRINCAS (suglumęs). Kas jūs?
ROŽĖS. Mes rožės.
MAŽASIS PRINCAS (labai nusiminęs). Maniau, kad aš turtingas, nes turiu
vienintelę pasaulyje gėlę, o, pasirodo,...
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!