SAUGUMAS NUO EKONOMINIO ŠNIPINĖJIMO. LIETUVOS – JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ PALYGINIMAS

Ištrauka

SAUGUMAS NUO EKONOMINIO ŠNIPINĖJIMO. LIETUVOS – JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ PALYGINIMAS
Individualus rašto darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1.EKONOMIKOS SAMPRATA 4
1.1. EKONOMIKOS APIBRĖŽIMAS 4
1.2. EKONOMINIO SAUGUMO SUVOKIMAS 4
1.3. EKONOMINIS ŠNIPINĖJIMAS – KAS TAI? 5
2. SAUGUMAS NUO EKONOMINIO ŠNIPINĖJIMO 7
2.1.SAUGUMO NUO EKONOMINIO ŠNIPINĖJIMO ISTORINIS VYSTYMASIS 7
2.2.SAUGUMAS NUO EKONOMINIO ŠNIPINĖJIMO ŠIUOLAIKINIAME
PASAULYJE 7
2.3. ŠALIŲ PALYGINIMAS: LIETUVA IR JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS ..8
IŠVADOS 10
LITERATŪRA 11

ĮVADAS
Aktualumas. Ši tema aktuali, nes šiais laikais, ekonomika turi didelę reikšmę valstybės
veikimui, o ekonominis saugumas yra labai svarbus nacionaliniam saugumui. Viena iš ekonominio
saugumo problemų – ekonominis šnipinėjimas, kurio prevencija turi ypatingą svarbą ekonominiam
saugumui, o žvelgiant iš platesnės perspektyvos, ir visam valstybės saugumui, todėl šiuo darbu bus
bandoma išanalizuoti ir apžvelgti ekonominį saugumą, ekonominį šnipinėjimą, jo būdus ir saugumą
nuo jo, siekiant suvokti šių dalykų realią reikšmę valstybei.
Problema. Kokią reikšmę valstybei turi ekonominis šnipinėjimas ir saugumas nuo jo?
Tyrimo objektas. Saugumas nuo ekonominio šnipinėjimo.
Tikslas. Išanalizuoti ekonominį šnipinėjimą ir saugumą nuo jo.
Uždaviniai:
1.Išnagrinėti ekonomikos sampratą;
2.Apžvelgti ekonominio saugumo apibrėžimą;
3.Ištirti ekonominį šnipinėjimą ir jo metodus;
4.Aptarti saugumo nuo ekonominio šnipinėjimo istorinius ir šiuolaikinius faktus;
5.Apžvelgti ir palyginti, kaip vyksta saugumas nuo ekonominio šnipinėjimo Jungtinėse
Amerikos Valstijose ir Lietuvoje.
Tyrimo metodai. Šiame rašto darbe bus naudojami šie tyrimo metodai: analizė ir sintezė,
mokslinės literatūros turinio analizė.
Praktinis pritaikomumas. Šis darbas padės objektyviai suprasti ekonominį šnipinėjimą,
saugumą nuo jo, ir viso to reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui.

1.EKONOMIKOS SAMPRATA
1.1.EKONOMIKOS APIBRĖŽIMAS
Ekonomika – „mokslas, tiriantis tai, kaip efektyviai paskirstyti, naudoti ir valdyti ribotus
išteklius, siekiant maksimaliai patenkinti materialinius žmonių poreikius“ (Dubauskas, 2013, p. 8).
Yra išskiriamos dvi ekonomikos šakos:
•Mikroekonomika. Tai ekonomikos šaka, „nagrinėjanti atskirų ūkio šakų ir rinkų
funkcionavimą ir individualių ūkio subjektų (gamintojų ir vartotojų) elgseną rinkos ūkio sąlygomis.
Ji tyrinėja išteklių ir pajamų paskirstymo problemas. Mikroekonomikos tyrimo objektai: namų ūkis,
įmonė, rinka, vyriausybės institucijos – ekonominės politikos reguliavimo įstaigos (seimas,
vyriausybė, teismai)“ (Dubauskas, 2013, p. 10).
•Makroekonomika - ekonomikos šaka, nagrinėjanti ekonominę sistemą kaip visumą,
kuri leidžia suprasti ir paaiškinti bendruosius ekonomikos dėsnius ir dėsningumus bei jų veikimą.
Makroekonomika tiria šiuos objektus: nacionalinį gaminį ir visumines išlaidas; nedarbą; infliaciją;
ekonomikos efektyvumą; pinigų politiką; ekonomikos augimą (Dubauskas, 2013, p. 11).