Rytų azijos menas

Ištrauka

TURINYS
Įvadas…………………………………………………………………..………………………….1
Yamato-E………………………………………………….………………………………………2
Risaku Suzuki……………………………………………………….…………………………….3
Kakemono piešiniai ( iš K. Varnelio muziejaus )…………………………………………………5
Rašto darbo išvados……………………………………………………………………………….7

Rytų Azijos regioną apima šiuolaikinė Kinija, Mongolija, Japonija ir Korėja. Atsižvelgiant į tai,
kad šios tautos vygdo kultūrinius mainus, šalys kartu dar gali būti vadinamos Rytų Azijos
civilizacija. Pagrindinis šios bendros kultūrinės medžiagos šaltinis yra istorinė Kinija; Taigi,
Rytų Azijos civilizacijos pagrindas yra Kinijos civilizacija, ir Rytų Azijos meno pagrindai gali
būti pateikiami apibendrinus istorinės Kinijos meną .
Tema – Rytų Azijos menas .
Rašto darbo tikslas – pasitelkiant istorinius bei kultūrinius faktus išnagrinėti Rytų Azijos
regiono, jo plėtrą bei indelį į šiuolaikinį meną.
"Yamato-E yra tapybos žanras, kuris pirmą kartą suklestėjo Japonijos Heian laikotarpiu
( 794 – 1185 ) . Po kelių šimtmečių kultūrinių mainų su Kinija, vėliajame devintajame amžiuje
Japonija nustojo vygdyti oficialias prekybos misijas su žemynu ir atkreipė dėmesį į šalies vidų,
sutelkdama dėmesį į nacionalinius klausimus. Heian laikotarpis, pažodžiui reiškiantis " ramybės
bei rimties laikotarpį", buvo darni era. Jos metu teismas buvo turtingas kultūrinės veiklos
centras. Plito naujos tapybos bei literatūros tendencijos Terminas Yamato - E , pažodžiui reiškia
" japonų tapyba ", buvo sukurtas šiame laikotarpyje. Tuo metu, terminas buvo skirtas išskirti
atitinkamus Japoniškus dalykus nuo iš Kinijos įvežtų. Šios temos, kurios buvo žinomas kaip
kara-e,arba tiesiog " Tango Tapyba, " buvo nuoroda į Kinijos Tang dinastiją ( 618 – 906 ) .
Japonai įtraukė pasakas iš Japonijos literatūros ir istorijos, taip pat veiklą ir motyvus, susijusius
su keturiais metų laikais Japonijoje. Tokie paveikslai vaizdavo vietinį Japonijos vaizdą , kuriam
būdinga nedidelės kalvos Kioto kaime.
Nuo Heian laikotarpio tolesnis terminas " Yamato -E “ vystymosi prasme rodė ne tik turinį ar
nuostatas , bet ir paveikslus, kurie atitinka tam tikras formalias normas. Skaičiai paprastai labai
stilizuoti, vyrauja sutrumpinti veido bruožai. Kitos stilistinės ypatybės, dažnai susijusios su
Yamato-e, yra ryškūs, storų pigmentų, didelių juostų debesys, esantys gana neaiškus ir
padalinantys erdvę. Šis metodas, žinomas kaip “fukinuki Yatai”, arba tiesiog “nupučiamas
stogo”, kuriame pastatų stogai yra tiesiog pašalinami, kad būtų galima pažvelgti į vidų iš viršaus.
Kai kurie iš šių metodų yra įrodyti stumdomų durų tapybos fragmentuose. Pavyzdžiui, scena iš "
The Ivy ", skyriuje “Sakmė apie princą Gendži ( 2006. 570 )”. Bene garsiausios Japonijos
romanas, Sakmė apie princą Gendži, buvo parašyta Heian teisėjos Murasaki Shikibu apie 1000
metus. Pateikiama labia daug išsamių pramanyto Prince Genji meilės ryšių. Nors šis paveikslas ir
nupieštas septyniolikto amžiaus pradžioje esant Edo laikotarpiu ( 1615 – 1868 ) , jis išsaugo
Yamato-e stilių, kuriam ir toliau turi būti teikiama pirmenybė iliustruojant klasikinę literatūrą.
Debesų juostos, čia gausiai papuoštos auksu, plečiasi sienų viršuje ir apačioje, visą dėmesį
sutelkiant į pasakojimą. Per fukinuki Yatai techniką, mes galime pažvelgti žemyn į Genji sūnų
Kaoru, antrojo pusmečio romano veikėją, ir viduje esančias rūmų tarnaitės. Pašalinant stogą,
menininkas leidžia žiūrovui žvilgtelėti į privačią sceną, taip pat provokuoja vojerizmo jausmą.
Daugelis Yamato-e tapybos elementų paimti iš iliustruotų rankraščių,dar žinomų kaip emaki
formatas. Juo paprastai vaizduojama literatūros klasika, pavyzdžiui, Genji pasaka. Pasakojama
ranka rašytais ritiniais, o ne ekranais ar stumdomų durų plokštėmis. Kadangi jos gali būti
suvyniotos ir sandėliuojamos atokiai bei saugiai, jos vis...