Rūtos Repečkaitės (2005) straipsnio „Karjeros galimybės ir darbo sąlygos ES institucijose“ komentaras

Ištrauka

Rūtos Repečkaitės (2005) straipsnio „Karjeros galimybės ir darbo sąlygos ES institucijose“ komentaras

Užsienio autoriai Bochartas (1995) bei Williamsas (1996) teigia, kad vadovaujantis Europos
Bendrijos teisiniais aktais privatiems asmenims garantuojamas geografinis mobilumas, profesinis
mobilumas bei minimali socialinė integracija. Įstojus į Europos Sąjungos sudėtį Lietuvai itin tapo
aktualu, kad kuo daugiau lietuvių dirbtų ES institucijose, nes tai padėtų užtikrinti geresnį mūsų
šalies interesų supratimą ES ir palengvintų bendradarbiavimą su ES.
R. Repečkaitės straipsnis „Karjeros galimybės ir darbo sąlygos ES institucijose“ nors labiau ir
pažintinio pobūdžio, tačiau galėtų būti reikalingas kaip informacinė ir rekomendacinė medžiaga
siekiant valstybės tarnautojams įsidarbinti ir padaryti karjerą ES šalyse bei pačios Sąjungos
institucijose. Tačiau publikacijoje tikėtasi išsamesnės ir platesnės informacijos, todėl manyčiau, kad
joje karjeros galimybės ir darbo sąlygos ES institucijose atskleistos nepakankamai ir orientuotos į
jau turintį žinių šiais klausimais skaitytoją.
Kadangi straipsnis publikuotas 2005 metais ir teikiama autorės informacija atspindi to meto
aktualijas karjeros ir darbo sąlygų ES institucijose aspektais, žvelgiant 2012-ųjų metų skaitytojo
„akimis“, šioje srityje jau apčiuopiama kai kurių pokyčių, nes iki 2010 m. dešimties naujų šalių
narių piliečiai konkursuose dalyvavo lengvesnėmis sąlygomis – jiems nereikėjo konkuruoti su
pretendentais iš ES šalių senbuvių.
Taigi R. Repečkaitės straipsnyje aptariamos ES institucijų pareigybės, supažindinama su
karjeros sistema bei darbo sąlygomis ES institucijose. Autorė mini, kad „norintys įsidarbinti ES
institucijose valstybės tarnautojai turėtų apsišarvuoti kantrybe – sudėtingas atrankos į nuolatinį
darbą procesas trunka 12-14 mėn. Tačiau patekus į rezervo sąrašą ir vėliau gavus kvietimą nuolat
dirbti ES institucijoje, užtikrinamos patrauklios karjeros galimybės ir darbo sąlygos“.
Būtina pabrėžti tai, kad šiame straipsnyje analizuojami karjeros aspektai susiję tik su valstybės
tarnautojais, norinčiais įsidarbinti ES institucijose, nes karjeros galimybės LR piliečiams Europos
Sąjungoje nevienodos, todėl šis klausimas turėtų būti nagrinėjamas mažiausiai trim aspektais: 1)
Karjeros galimybės LR piliečiams kitų ES šalių valstybinėse institucijose (LR pilietis įsidarbinti,
tuo labiau padaryti karjerą kitų ES šalių valstybinėse institucijose jokių galimybių neturi, nes, kaip
ir pagal Lietuvos Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojas privalo būti tos šalies pilietis);
2) Karjeros galimybės ES šalių privačiame sektoriuje; 3) Karjeros galimybės pačios ES institucijų
struktūriniuose padaliniuose. Privačiame sektoriuje darbo ir karjeros galimybės praktiškai neribojamos.
Supažindindama su ES institucijų pareigybėmis, autorė informuoja, kad eurovaldininkai
skirstomi į 4 hierarchines kategorijas: A, B, C ir D. Aukščiausia yra A kategorija, kurią turintys
valdininkai vadovauja padaliniams arba prisideda prie euro institucijų politikos formavimo. B
kategoriją turi informatikos specialistai, buhalteriai. C kategorijai priklauso sekretoriato darbuotojai,
o D – vairuotojai, valytojai ir pan. Kiekviena pareigybių klasė skirstoma į kategorijas:
administratorių klasė turi 12 kategorijų – nuo žemiausios A*5/AD5 iki aukščiausios A*16/AD16.
Pastarosios kategorijos pareigūnai vadovauja stambiems struktūriniams padaliniams. Asistentų
klasės turi skirtingą kategorijų skaičių: B* klasė – 9 kategorijas, C* – 7, D* – 5. Nuo 2006 m.
gegužės 1 d. įvesta 11 asistentų kategorijų – nuo žemiausios AST1 iki aukščiausios AST11.
Kiekviena pareigybių kategorija, išskyrus A*16, turi 5 pakopas, kurios skiriasi darbo užmokesčiu.
Straipsnio autorė neanalizuoja paties įsidarbinimo nuolatiniam darbui ES institucijose
proceso, todėl šiame straipsnyje ir pasigendama išsamesnės informacijos. „Europos Bendrijų
pareigūnų personalo taisyklės bei Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų“ reglamentas
nurodo (Europos Sąjungos oficialusis leidinys.