Romų tautybės asmenų apsirūpinimo būstu galimybių vertinimas Lietuvoje ir ES

Ištrauka

Bakalauro darbas
Romų tautybės asmenų apsirūpinimo būstu galimybių vertinimas Lietuvoje ir ES

Turinys
Santrauka 4
Summary 6
1. Įvadas 8
2. Literatūros apžvalga 9
2.1. Lietuvos Romų apsirūpinimo būstu istorija 9
2.2. Lietuvos būsto politikos analizė naudojantis Gøsta Esping-Andersen‘o gerovės valstybių 
tipų teorija 10
2.3. Lietuvos visuomenės 2015-2020 metų gyvenamojo būsto sąlygų analizė 12
2.4. Romų apsirūpinimą būstu sąlygojantys veiksniai 13
2.5. Vilniaus (Kirtimų) Romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę 2016–2019 
metų programos ir Vilniaus Romų integracijos į visuomenę 2020–2023 metų programų
palyginimas 16
2.6. Apsirūpinimo būstu galimybių analizė Lietuvoje ir kitose ES šalyse 17
3. Tyrimas 21
3.1. Tyrimo Romų bendruomenės būstų kokybės sąsajos su šalių socioekonominiais rodikliais
metodika 21
3.2. Tyrimo rezultatai 24
3.3. Romų būstų nepritekliaus lygio ryšys su pasirinktais rodikliais 30
3.4. Regresijos modelio suderinamumas 32
3.5. Romų būstų nepritekliaus lygio prognozavimas pagal pajamų nelygybės ir skurdo lygio 
pokyčius 35
4. Išvados 37
5. Pasiūlymai 38
6. Bibliografija 39

1. Įvadas
Darbo aktualumas. Romų tautybės asmenų apsirūpinimo būstu problema yra ilgalaikis ir
daugialypis socialinis reiškinys, sukeliantis socialines, ekonomines ir kultūrines problemas ne tik
patiems romams, bet ir likusiai visuomenės daliai. Tai yra aktuali tema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose
ES šalyse. Romai yra viena didžiausių Europos tautinių mažumų, kurią sudaro apie 10-12 mln.
žmonių, o Lietuvoje jų yra apie 3 tūkst. (Valstybės duomenų agentūra, 2023b).
Darbo problematika. Romai dažnai susiduria su diskriminacija, socialine atskirtimi,
netinkamomis gyvenimo sąlygomis ir kitomis problemomis, kurios neigiamai veikia jų gyvenimo
kokybę. Šiame darbe yra vertinamos Romų tautybės asmenų apsirūpinimo būstu galimybės,
ypatumai, problematika, jos priežastys, padariniai ir sprendimo būdai Lietuvoje ir kitose ES šalyse.
Be Lietuvos, yra nagrinėjamos šios ES šalys: Bulgarija, Čekija, Graikija, Ispanija, Kroatija,
Vengrija, Italija, Portugalija, Rumunija ir Slovakija. Šios šalys buvo specifiškai pasirinktos,
kadangi, tarp visų Europos Sąjungos šalių, jose yra didžiausios Romų tautybės asmenų
bendruomenės. Šis darbas bus naudingas politikams, priimantiems sprendimus, siekiant sumažinti
apgyvendinimo problemas, socialiniams darbuotojams, vykdantiems politikų priimtus sprendimus,
akademinei bendruomenei bei plačiajai visuomenei.
Vienas iš sunkumų, bandant gilintis į Romų apsirūpinimo būstu problematiką, yra atliktų
tyrimų trūkumas. Europos sąjungos kontekste, tyrimai atliekami yra tose šalyse, kuriose Romų
bendruomenės yra didžiausios. Tačiau, netiriant likusių šalių, netenkama duomenų, kurie galimai
galėtų atskleisti unikalias situacijas, su kuriomis susiduria Romai kaip tik dėl to, jog jie sudaro labai
mažą dalį šalies gyventojų. Lietuvos kontekste, tyrimai apie vietinę Romų bendruomenę yra
atliekami, tačiau didžioji dalis specializuotų tyrimų, kurie specifiškai tyrė vieną specifinę Romų
bendruomenės probleminę sritį (pvz. švietimas, užimtumas ir kt.), buvo atlikti 2000-2010 laiko
tarpe. Naujų duomenų trūkumas apsunkina galimybes lyginti Lietuvos Romų bendruomenės
situaciją su kitų Europos šalių situacijomis, kadangi ES lygmeniu renkami duomenys yra naujesni.
Darbo tikslas. Įvertinti Romų tautybės asmenų apsirūpinimo būstu situaciją Lietuvoje ir
kitose ES šalyse, bei išanalizuoti galimas problemų egzistavimo priežastis bei suformuluoti
tobulinimo pasiūlymus.
Uždaviniai.
1.Nustatyti Romų apsirūpinimą būstu lemiančius veiksnius, remiantis Gøsta Esping-
Andersen‘o gerovės valstybių tipų teorija.
2.Išanalizuoti Romų tautybės asmenų apsirūpinimo būstu situaciją Lietuvoje ir ES.
3.Ištirti ir palyginti skirtingų ES šalių apsirūpinimo būstu situaciją ir priežastis bei
suformuluoti tobulinimo pasiūlymus.