RIZIKŲ VALDYMAS ANTRINIO LYGIO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE

Ištrauka

RIZIKŲ VALDYMAS ANTRINIO LYGIO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS...............................................................................................................................5
LENTELIŲ SĄRAŠAS..................................................................................................................................6
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS.............................................................................................................................7
TERMINŲ ŽODYNAS..................................................................................................................................8
ĮVADAS.......................................................................................................................................................10
1. RIZIKŲ VALDYMO ANTRINIO LYGIO ASPĮ TEORINIAI ASPEKTAI...........................................14
1.1. Rizikos samprata................................................................................................................................14
1.2. Rizikos samprata asmens sveikatos priežiūros srityje........................................................................17
1.3. Rizikų valdymas ir organizacinė kultūra............................................................................................24
2. RIZIKŲ VALDYMO PRIEMONĖS ANTRINIO LYGIO ASPĮ.............................................................29
2.1. Rizikos sąvokos raiška strateginiuose dokumentuose........................................................................29
2.2. Vidaus kontrolės sistema rizikoms suvaldyti.....................................................................................32
2.3. Rizikos mažinimo strategija...............................................................................................................39
2.4. Nepageidaujamų įvykių valdymas kaip rizikų mažinimo priemonė..................................................44
2.5. Veiklos efektyvumo vertinimas kaip rizikos mažinimo priemonė.....................................................49
3. TYRIMO METODOLOGIJA...................................................................................................................51
3.1. Tyrimo pagrindimas...........................................................................................................................51
3.2. Kiekybinio tyrimo instrumento struktūra...........................................................................................57
3.3. Kokybinio tyrimo instrumento struktūra............................................................................................63
4. ANTRINIO LYGIO ASPĮ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIO Į RIZIKŲ VALDYMĄ VERTINIMAS.........68
4.1. Vidaus kontrolės politikos ir procedūrų žinojimas.............................................................................68
4.2. Rizikų ir jų valdymo priemonių vertinimas.......................................................................................70
4.3. Medicinos darbuotojai ir rizikų valdymo procesas............................................................................75
4.4. Rizikų valdymo kliūčių ir trūkumų analizė........................................................................................78
5. ANTRINIO LYGIO ASPĮ ADMINISTRACIJOS POŽIŪRIO Į RIZIKŲ VALDYMĄ VERTINIMAS82
5.1. Rizikų rūšys ir atsakomybės...............................................................................................................82
5.2. Rizikų valdymo priemonės.................................................................................................................83
5.3. Vidinė komunikacija ir procedūrų aiškumas......................................................................................85
5.4. Asmeninė kompetencija ir iššūkiai.....................................................................................................86
5.5. Darbuotojų įtraukimas ir motyvacija..................................................................................................87
5.6. Prioritetinės rizikos ir tobulinimo priemonės.....................................................................................89
IŠVADOS.....................................................................................................................................................91
REKOMENDACIJOS...................................................................................................................................94
BIBLIOGRAFIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS................................................................................................95
ANOTACIJA..............................................................................................................................................102
ANNOTATION..........................................................................................................................................103
SANTRAUKA............................................................................................................................................104
SUMMARY................................................................................................................................................105
PRIEDAI.....................................................................................................................................................106
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ ....................................................123

ĮVADAS
Temos aktualumas: Mes gyvename pasaulyje, kuriame sparčiai vystosi technologijos, tačiau tuo
pačiu – tai ir krizių kamuojamas pasaulis, persmelktas nesaugumo jausmo. Visuomenės poliarizacija,
ekonominių galimybių trūkumas, nepakankama infrastruktūra ir paslaugos, nedarbas, lėtinės ligos,
neigiamas dirbtinio intelekto poveikis – tai tik keletas grėsmių, vyraujančių 2024-ųjų pradžioje
sudarytame globalių rizikų žemėlapyje. Keičiantis pasauliui, su iššūkiais susiduria ir sveikatos sistemos.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nors nauji gydymo būdai, technologijos ir priežiūros
modeliai yra pažangūs, jie taip pat gali kelti naujų grėsmių pacientų saugai. Pasaulinės pastangos
sumažinti pacientų patiriamą žalą per pastaruosius penkiolika metų nepadarė esminių pokyčių, nepaisant
novatoriško darbo kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose. Nors sveikatos priežiūra tapo veiksmingesnė, ji taip pat tapo sudėtingesnė, nes plačiau naudojamos naujos technologijos, keičiasi teisės aktais patvirtinti reikalavimai, vaistai ir gydymo būdai bei pacientų lūkesčiai. Didėjantis ekonominis spaudimas sveikatos sistemoms dažnai sukelia įtampos kupiną sveikatos priežiūros aplinką. Rizikos sveikatos priežiūroje dažniausiai suvokiamos klinikine prasme, t. y. galimybe pacientams
patirti nepageidaujamus įvykius teikiant paslaugas. PSO skelbia, kad maždaug 1 iš 10 pacientų patiria žalą
sveikatos priežiūros metu, dėl to kasmet pasaulyje miršta daugiau nei 3 milijonai žmonių. Daugiau nei
pusės šios žalos galima išvengti. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, šie skaičiai kur kas mažesni,
tačiau, anot mokslininkų, neatspindi tikrosios situacijos ligoninėse, nes ASPĮ darbuotojai vis dar vengia
pranešti NĮ. Kad paslaugų rizikų valdymas neišnaudojamas pacientų saugai gerinti, pripažįsta ir Sveiktos
apsaugos ministerija. Nurodama, kad NĮ ir kitos rizikos valdomos nepakankamai, o sveikatos priežiūra
nėra orientuota į pacientus.
Vykdydamos veiką, antrinio lygio ASPĮ susiduria ir su daugiau rizikos rūšių, nuo jau minėtų NĮ iki
finansinių rizikų. Klaidų ar NĮ išvengti nepavyks, tačiau galima sumažinti jų tikimybę, taikant rizikų
valdymo priemones. Efektyviai valdyti iškylančias rizikas sveikatos priežiūros įstaigoms padeda vidaus
kontrolė, kuri yra vienas iš svarbiausių valdymo instrumentų. Galima sakyti, kad rizikų valdymas yra
vidaus kontrolės pagrindas, nes identifikavus ir įvertinus riziką, parenkamos kontrolės priemonės tai
rizikai valdyti, o vėliau vykdoma numatytų procedūrų stebėsena. Nuo 2020 metų LR finansų ministerija
įpareigojo viešuosius juridinius asmenis, taigi ir antrinio lygio ASPĮ, pasitvirtinti vidaus kontrolės
politikas. Politiką įstaigos turi prisitaikyti pagal savo veiklos pobūdį, strateginius tikslus bei rizikos
vertinimą. Taigi, vidaus kontrolė yra tarsi reikalavimų ir procedūrų visuma, gaubianti ASPĮ – tai ir
profesinė etika, valdymo filosofija, organizacinė struktūra, personalo valdymo politika, teisės aktai,
įvairios taisyklės ir procedūros. Svarbu pabrėžti, kad šioje...