Teisės principai

Ištrauka

TURINYS
TEISĖS PRINCIPŲ SĄVOKA
TEISĖS PRINCIPŲ KLASIFIKACIJA
BENDRIEJI TEISĖS PRINCIPAI, JŲ TURINYS
KONSTITUCINIAI TEISINIAI VALSTYBĖS PRINCIPAI
TEISĖS PRINCIPŲ FUNKCIJOS
TEISĖS NORMŲ IR TEISĖS PRINCIPŲ PALYGINIMAS
TEISĖS PRINCIPŲ REIKŠMĖ
IŠVADOS
NAUDOTA LITERATŪRA

TEISĖS PRINCIPŲ SĄVOKA
Sąvoką ,,teisės principas“ sudaro du dėmenys, dvi sudedamosios dalys – teisė ir principas. Pirmasis
sąvokos dėmuo įvardija socialtikrovės – teisės – sritį, kurioje vartojamas žodis „principas“, taigi
žymi antrojo dėmens prasmės kontekstą ir jos ypatybes šioje socialinės tikrovės dalyje. Antrasis
sąvokos dėmuo, žodis principas, lotynų kalboje (lot. principium) reiškia „pradžia, pagrindas“. Taigi
teisės principai – tai teisės, o kartu ir visos teisinės sistemos pamatiniai dėsniai

TEISĖS PRINCIPŲ KLASIFIKACIJA
Teisės principai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus
I. Pagal formavimo (formavimosi) pobūdį teisės principai yra:
1. Teisės principai, kurie evoliuciniu keliu gali formuotis ir susiformuoja visuomenės 
teisinėje sąmonėje (prote ir jausmuose) bei santykiuose, kuriuose ir glūdi, netikslingų
poelgių dėka. Pavyzdžiui, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai.
2. Tikslingai teisėkūros būdu kuriami teisės principai.
II.Pagal išraiškos būdą teisės principai yra:
1. Nerašytiniai – tai teisės principai, kurie evoliuciniu keliu gali formuotis ir 
susiformuoja visuomenės teisinėje sąmonėje (prote ir jausmuose) bei santykiuose,
kuriuose ir glūdi, netikslingų visuomenės narių poelgių dėka. Pavyzdžiui,
teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai.
2. Rašytiniai – tai teisės principai, glūdantys teisės aktų nuostatose. 
III. Pagal juridinę galią teisės principai yra:
1. Turintys Konstitucijos galią.
2. Esantys žemesnės juridinės galios negu Konstitucija. 
IV. Pagal veikimo sritį teisės principai yra:
1. Bendrieji, persmelkiantys visą teisės sistemą, o ne kai kurias jos sritis: šakas, 
pošakius, institutus. Jie turi Konstitucijos galią.
2. Tarpšakiniai, veikiantys keliose teisės šakose, bet ne visoje teisės sistemoje.
3. Šakiniai, veikiantys vienoje teisės šakoje.
4. Pošakių, veikiantys teisės šakos pošakyje.
5. Institutų, veikiantys teisės šakos institute.
6. Poinstitučių (subinstitutų), veikiantys teisės šakos poinstitutyje (subinstitute)
BENDRIEJI TEISĖS PRINCIPAI, JŲ TURINYS
Pirmiausia aptartini bendrieji teisės principai, kurie evoliuciniu keliu gali formuotis ir susiformuoja
visuomenės teisinėje sąmonėje (prote ir jausmuose) bei santykiuose, kuriuose ir glūdi (tiek
sąmonėje, tiek santykiuose), netikslingų visuomenės narių poelgių dėka, kurie turi Konstitucijos
galią, bet yra nerašytiniai. Tai fundamentaliausi, bet kartu ir neaiškiausi, abstrakčiausi teisės
principai: teisingumas, protingumas ir sąžiningumas. Iš karto pabrėžtina, kad jų (tiksliau – jų
pavadinimo, o ne turinio) nurodymas teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 1.5 straipsnyje „Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo taikymas“) negali reikšti, kad jie
yra sukurti: jų turinį bei prasmę (t.y. juos pačius) atskleidžia teismai savo aktuose.
Teisingumo principas yra pati teisės esmė, jos stuburas. Teisingumas materialiąja prasme – tai
teisių ir pareigų pusiausvyra. Teisingumas procesine prasme – tai teisinį ginčą sprendžiančio
subjekto (pirmiausia teismo) nešališkumas visų asmenų atžvilgiu.
Sąžinigumas, kaip teisės principas, kyla iš moralinių principų. Jis ypatingas tuo, kad tikslaus jo
turinio nustatyti neįmanoma; kitaip tariant, šio principo turinys atsiskleidžia tik per jo dinamiką, t.y.
kiekvienu konkrečiu atveju taikant jį faktinei situacijai. Sąžiningumo principo turinio neįmanoma
detalizuoti, nes tai turėtų padaryti teismų praktika, tačiau sąžiningumo principo turinys nusakomas
pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus.
Protingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai,
atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Pats savaime protas (intelektas) nėra nei teisingas, nei sąžiningas; tai
neutrali vertybiniu požiūriu sąvoka. Vis dėlto teisės moksle protingumas suprantamas kaip
neutralaus proto (intelekto) ir vertybių (teisingumo, sąžiningumo) samplaika.
Vien tai, kad konceptualiai teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai turi Konstitucijos galią,
nereiškia, kad jie yra įtvirtinti Konstitucijos tekste ir...