R. Šteinerio pedagoginė sistema.Valdorfo mokyklos principai, struktūra.

Ištrauka

Esė
„R. Šteinerio pedagoginė sistema.Valdorfo mokyklos principai, struktūra.“

Lietuvoje sparčiai plinta Valdorfo arba kitaip Šteinerio mokyklos, sistemos įkūrėjo
filosofo, ugdytojo,architekto, dramaturgo,naujo judesio meno „euritmijos“ pradininko Rudolfo
Šteinerio (1861-1925). Valdorfo pedagogika yra holistinė pedagogika. Kuri siekia ugdyti vaiko
kūno, sielos ir dvasios stiprybę. Jos tikslas – ugdyti laisvą, harmoningą asmenybę, padėti vaikui
įsilieti taip, kad jis nenustotų jo mylėjęs. Mokykloje mokiniams siekiama perteikti žinias ne
atskiromis dalimis, bet visų dalykų žinios turi būti teikiamos darnoje su vaiko augimo tarpsniais.
Valdorfo darželyje skatinamas vaiko ritmas ir pasikartojimas. Kasdien tuo pačiu metu
atliekamas toks pat veiksmas, skatinama daryti mišrias grupes, kad jaunesni galėtų stebėdami
vyresnius mokytis ir mėgdžioti. Antroji svarbi vaikų užsiėmimų dalis yra laisvas žaidimas.
Žaidimo metu ugdomas kūrybingumas, laisvė, savarankiškumas. Veikdamas savo valia vaikas
auklėjasi, mokosi gyventi. Pačioje pedagogikoje akcentuojamos vertybės, o ne žinios. Kaip teigė
pats Rudolfas Šteineris „Su pagarba priimti, meilėje auginti, į laisvę išleisti“. Vaikai ruošiami
gyvenimui. Visas dėmesys skiriamas į vaiką. Vaikas į pasaulį ateina kaip individualybė, tačiau
vaiko raidai reikalingas rūpestingas suaugusiųjų palydėjimas, kad jis galėtų eiti sėkmingai savo
keliu.
Taip pat Valdorfo pedagogika remiasi į vaiko kūrybiškumą. Pedagogikos pagrindas –
didelio dėmesio skirimas į vaiko vaizduodės lavinimą bei kūrybiškumą. R.Šteineris manė,
kad vienas iš pagrindinių pedagogikos principų auklėjime ir mokyme, tai - mokymas
kūrybiškai telkti jėgas, gamtos pažinimas ir meninis skonis, mokymas jausti save, šalia
esantį žmogų, aplinką. Tad pirmiausia ugdomas meninis pradas, jo pagrindu –
intelektualinis.