PSICHOLOGINĖS KRIZĖS IR GYVENIMO PRASMĖS PROBLEMOS

Ištrauka

PSICHOLOGINĖS KRIZĖS IR GYVENIMO PRASMĖS PROBLEMOS
Referatas

Turinys
Įvadas 3
1. KRIZIŲ POVEIKIS ŽMOGUI 4
1.1. Krizės samprata 4
1.2. Psichologinė krizė 5
1.3. Pagrindiniai psichologinės krizės bruožai 5
1.4. Krizių klasifikacija 7
1.5. Psichologinių krizių fazės 9
2. KRIZIŲ INTERVENCIJA 10
2.1. Krizių intervencijos apibudinimai 10
2.2. Bendri krizių intervencijos ypatumai 10
2.3. Krizių intervencijos turinys 11
3. TRAUMINIAI ĮVYKIAI 13
4. DRĄSA BŪTI 14
4.1. Nebūties prasmė 14
4.2. Nevilties prasmė 15
5. GYVENIMO PRASMĖ PAGAL V.FRANKLĮ 16
6. SUAUGUSIŲJŲ GYVENIMO SUNKUMAI 18
7. BRANDŽIOS ASMENYBĖS PSICHOLOGINĖS KONCEPCIJOS 18
7.1. Egzistencinės asmenybės teorijos 18
7.1.1. Pagrindiniai teiginiai apie žmogaus prigimtį 20
7.1.2. Būti (Sein) 20
7.1.3. Būti su (Mitsein) 21
7.1.4. Ne-buvimas (Nicht-sein) 21
7.1.5. Poreikiai, kaip veiksniai, motyvuojantys žmogaus elgesį 22
7.1.6. Asmens, siekiančio žmogiškosios pilnatvės, charakteristika 23
Išvados 26
Literatūra 27

Įvadas
Psichologinė krizė – tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir emociškai jam reikšmingą
gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų
nebepakanka. Krizė – tai netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos sukelta būsena, kurią lydi
didelis nerimas, įtampa, grėsmė, bejėgiškumas, nesaugumas, pasimetimas ir kiti išgyvenimai.
Taigi psichologines krizes sukelia įvairios, už įprasto patyrimo ribų išeinančios situacijos,
sutrikdančios žmogaus psichinę sveikatą, psichologinę gerovę, socialinį funkcionavimą ir
adaptaciją. Plačiau psichologinė krizė yra tokia būsena, kuri atsiranda po patirto stresinio
įvykio. Pavyzdžiui, po patirto stipraus sukrėtimo, kai gresia pavojus gyvybei ar panašiai, kai
kurį laiką žmogus negali atsikratyti įkyrių minčių apie įvykį, nors kartu ir vengia prisiminimų
apie jį. Tuomet padidėja fiziologinis jautrumas, išgyvenama baimė, žmogus yra sudirgęs,
praradęs susidomėjimą savo įprasta veikla, tampa uždaras bei nekalbus. Ši būsena gali
paveikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Krizės išgyvenimas gali padaryti žmogų jautresnį,
gilesnį, labiau atjaučiantį kitų skausmą. Tačiau krizė gali sukelti ir neigiamas pasekmes:
žmogus gali palūžti, smukti, nepasitikėti savimi ir tapti uždaru.
Taip pat labai dažnai pasitaiko ir gyvenimo prasmės problemų. Mūsų visuomenėje
žmonės siekia įvairiausių tikslų, galvodami, kad taip jie ras savo gyvenimo prasmę, užpildys
jaučiamą tuštumą savo viduje. Dažniausiai pasitaikantys gyvenimo tikslai yra šie: karjera,
pinigai, darni šeima, pasilinksminimai, gerų darbų darymas. Dauguma pripažįsta, kad ir
pasiekus savo užsibrėžtų tikslų, praturtėjus, turint gerus santykius, ar linksmai leidžiant laiką
įvairiuose vakarėliuose, jie vis tiek giliai savo viduje jaučiasi nelaimingi ir atrodo, kad nebėra
ko gyvenime siekti. Gyvenimo prasmė žmogui yra labai svarbi, kadangi ji suteikia
užtikrintumą bei jausmą, kad esi kažkam naudingas ir reikalingas. Filosofai labai skirtingai
vertina gyvenimo prasmės sąvoką. Žmogaus prasmės klausimas vienu iš pagrindinių rūpesčių
virsta įvairiais laikotarpiais, ypač per karus. Kai žmonės žūsta ir jų įprastas gyvenimas yra
sužlugdomas, ypač padaugėja gyvenimo prasmės problemų. Mes norime suprasti, kaip
galėtume įprasminti savo buvimą? Kančia tampa prasminga, jei ji yra moralinis veiksnys
gyvenime ir žadina žmogų iš egoistinės laimės. Laimę galima rasti, bet prasmė gali būti
sukuriama tik paties žmogaus pastangomis, skirtomis visiems. Tik šitaip įprasmintas žmogaus
buvimas nenublanksta prieš mirtį.