Moterų, sergančių alopecija, psichologinės patirtys

Ištrauka

Psichologijos studijų programa
Bakalauro darbas
Moterų, sergančių alopecija, psichologinės patirtys

TURINYS
SANTRAUKA
SUMMARY
PRATARMĖ
1. ĮVADAS
1.1 Ligos samprata ir psichologiniai išgyvenimai
1.2 Alopecijos atsiradimo priežastys ir socialiniai sunkumai
1.3 Neigiamas savęs vaizdas
1.4 Gydymo galimybės ir medicinos darbuotojų problematika

TYRIMO PROBLEMATIKA
TIKSLAS IR KLAUSIMAI
2. METODIKA
2.1 Teorinis tyrimo pagrindas
2.2 Tyrimo dalyviai
2.3 Instrumentai ir tyrimo eiga
2.4 Pusiau struktūruoto interviu taikymas
2.5 Interviu transkribavimas
2.6 Interviu duomenų analizė
3. REZULTATAI
4. REZULTATŲ APTARIMAS
4.1 TYRIMO RIBOTUMAI
4.2 GAIRĖS ATEITIES TYRIMAMS
5. IŠVADOS
6. LITERATŪRA
7. PRIEDAI

1. ĮVADAS
1.1 Ligos samprata ir psichologiniai išgyvenimai
Alopecija yra būklė, kurioje žmogus praranda plaukus tam tikrose ar visose kūno vietose,
kurios paprastai būna padengtos plaukais. Tai gali įvykti dėl įvairių priežasčių, įskaitant
genetinius veiksnius, hormonų disbalansą, autoimunines sąlygas ar stresą. Šios būklės priežastys
gali būti labai įvairios, ir jos gali paveikti galvos, veido ar įvairias kūno plaukų vietas. Alopecija
gali būti laikina arba ilgalaikė, ir jos simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties (Darwin
ir kiti, 2018). Šiame tyrime orientuojamasi į tris pagrindines alopecijos rūšis:
1. Židininė alopecija. Tai būklė, kuriai būdingas plaukų slinkimas atskirose vietose. Šia
forma yra dažniausiai paplitusi, alopecija pasireiškia vienoje ar keliose apskritose galvos
odos vietose arba kūno vietose.
2. Totali alopecija. Šiai formai būdingas visiškas galvos plaukų slinkimas. Asmenys,
turintys šią formą, visiškai arba beveik netenka visų galvos odos plaukų.
3. Universali alopecija. Šiam tipui būdingas visiškas kūno plaukų slinkimas. Esant šiai
netipinei formai, kuri yra nedažna, galvos odoje, veide ir likusioje kūno dalyje visiškai
arba beveik netenkama visų plaukų (Mulinari ir Bergfeld, 2003).
Nacionalinė Alopecijos Areatos Asociacija (NAAF) teigia, jog plaukai yra svarbi mūsų
tapatybės dalis. Kai žmonės patiria plaukų slinkimą dėl alopecijos, tai gali labai paveikti jų
savijautą. Tai, savo ruožtu, gali turėti įtakos žmonių gyvenimo kokybei, ypač jei jie pasitraukia
nuo socialinės veiklos arba jiems išsivysto depresijos ar nerimo sutrikimai. Tie, kurių plaukai
atauga, taip pat gali susirgti potrauminio streso sutrikimu, nes jie gali nuolat stebėti, kada plaukai
vėl gali iškristi.
Nacionalinės psichikos sveikatos instituto (NIMH) duomenimis, sergant lėtinėmis
ligomis, kyla didesnė depresijos išsivystymo rizika. Tai gali turėti įtakos visiems, net tiems, kurie
mažiausiai to tikisi. Macbeth ir kitų (2022) paskelbtame tyrime teigiama, kad suaugusiesiems,
sergantiems alopecija, depresija buvo diagnozuota 30–38% dažniau. Depresija nesukelia
alopecijos, tačiau alopecija gali sukelti depresiją. Žmonės, sergantys alopecija areata, pranešė,
kad gali jausti netekties, gėdos, kaltės dėl ligos atsiradimo, ir kaip ji paveikia kitus, baimės, nerimo
bei vienišumo jausmus.
1.2 Alopecijos atsiradimo priežastys ir socialiniai sunkumai
Plaukų slinkimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir būti įvairių formų. Firooz ir kitų
(2005) atliktas tyrimas parodė, kad iš viso 77 % pacientų, tirtų dėl galimų alopecijos priežasčių,
manė, kad stresas buvo svarbus veiksnys. Kitu klausimu, 60% pacientų manė, kad ligai išnykus,
ji vėl grįš, o 40% tikėjo, kad jų liga greičiausiai bus nuolatinė, o ne laikina. Plaukai dažnai
laikomi svarbiu asmens išvaizdos ir tapatybės aspektu, o plaukų slinkimas gali būti matomas
ligos ar negalios požymis. Tai gali sukelti stigmą ir diskriminaciją, dar labiau sustiprindama
psichologinį alopecijos poveikį. Pavyzdžiui vaikai, sergantys alopecija areata, taip pat gali patirti
sunkumų socialinėje aplinkoje ir jiems gali kilti bendraamžių patyčių rizika (Liakopoulou ir kiti,
1997).
Remiantis neseniai atliktu tyrimu, mažiausiai 23% pacientų susidūrė su psichologine
problema ar trauma, kol išsivystė alopecija (Davey., L, Clarke., V ir Jenkinson., E, 2019).
Sergantieji dermatologinėmis ligomis patiria didelę psichologinę naštą. Sukaupti duomenys, ypač
apie alopeciją, rodo ryšį tarp plaukų slinkimo ir psichologinių ligų. Stresas laikomas labai dažna
alopecijos...