PSICHIKOS LIGOMIS SERGANČIŲ ASMENŲ POŽIŪRIO Į LIGĄ IR SUVOKIAMOS GYVENIMO PRASMĖS KITIMAI STACIONARINIO GYDYMO LAIKOTARPIU

Ištrauka

PSICHIKOS LIGOMIS SERGANČIŲ ASMENŲ POŽIŪRIO Į LIGĄ IR SUVOKIAMOS GYVENIMO PRASMĖS KITIMAI STACIONARINIO GYDYMO LAIKOTARPIU
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
ĮVADAS 5
SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
1. 1. Depresijos samprata 9
1. 1. 1. Depresijos komorbidiškumas su kitomis psichikos ligomis 10
1. 1. 2. Depresijos ir šizofrenijos, lėtinės ligos, sąsajos 12
1. 1. 3. Skirtumai tarp psichikos ligomis sergančių asmenų pagal sociodemografinius
veiksnius 13
1. 1. 4. Vyresnio amžiaus reikšmė psichikos ligomis sergančių asmenų tarpe 15
1. 2. Požiūrio į ligą ypatumai tarp sergančių psichikos ligomis asmenų 16
1. 2. 1. Psichikos sveikatos samprata 16
1. 2. 2. Pozityvumo samprata 17
1. 2. 3. Sąsajos tarp suvokiamos naudos dėl ligos ir sprendimų priėmimo proceso 20
1. 2. 4. Saviveiksmingumo samprata 22
1. 2. 5. Užuojautos samprata 23
1. 3. Suvokiamos gyvenimo prasmės ir pozityvaus požiūrio į ligą sąsajos 24
1. 3. 1. Dvasingumo samprata 24
1. 3. 2. Suvokiamos gyvenimo prasmės ir gyvenimo prasmės paieškos samprata 25
1. 4. Psichikos ligomis sergančių asmenų gydymo psichiatrijos ligoninėje ypatumai 28
1. 5. Psichikos ligomis sergančių asmenų gydymo būdų veiksmingumo tyrimai 29
2. PSICHIKOS LIGOMIS SERGANČIŲ ASMENŲ POŽIŪRIO Į LIGĄ IR SUVOKIAMOS
GYVENIMO PRASMĖS KITIMŲSTACIONARINIO GYDYMO LAIKOTARPIU
TYRIMAS 32
2.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotezės 32
2. 2. Tyrimo metodai 33
2. 2. 1. Tiriamieji 33
2. 2. 2. Tyrimo priemonės 36
2. 2. 3. Tyrimo eiga 38
2. 2. 4. Tyrimo duomenų apdorojimas 39
2. 3. Tyrimo rezultatai 39
2. 3. 1. Psichikos ligomis sergančių asmenų suvokiamos gyvenimo prasmės kitimai gydymo
stacionare laikotarpiu 39
2. 3. 2. Psichikos ligomis sergančių asmenų gyvenimo prasmės paieškos kitimai gydymo
stacionare laikotarpiu 42
2. 3. 3. Psichikos ligomis sergančių asmenų požiūrio į ligą kitimai gydymo stacionare
laikotarpiu 45
2. 3. 4. Psichikos ligomis sergančių asmenų pozityvaus požiūrio į ligą gydymo stacionare
pabaigoje sąsajos su suvokiama gyvenimo prasme ir gyvenimo prasmės paieška gydymo
stacionare pradžioje, suvokiamos gyvenimo prasmės kitimu stacionarinio gydymo
laikotarpiu ir sociodemografiniais veiksniais 51
2. 4. Rezultatų aptarimas 60
IŠVADOS 64
LITERATŪROS SĄRAŠAS 66
PRIEDAI 88

ĮVADAS
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) (2012) duomenimis, depresija yra pagrindinė
psichikos sveikatos problema Europoje, sergamumas 7 - 25 proc., liga lyginama su neinfekcinės
kilmės epidemija, manoma, jog didelė dalis sergančių depresija asmenų (maždaug 50 proc.)
nesikreipia pagalbos. Liga dažnai prasideda jauname amžiuje, tarp moterų yra du kartus daugiau
sergančių depresija nei tarp vyrų, rizikos grupei priklauso bedarbiai. Pagal PSO (2016), tarp
Europos regiono 900 milijonų gyventojų didesnę dalį sudaro moterys, 463 milijonai.
Vidutiniškai dešimt metų moterys serga, moterų sergamumo ir mirtingumo priežastys siejamos
su gyvenama vieta ir amžiaus grupe. Depresinės kilmės sutrikimai tarp moterų dažniausiai
prasideda jaunystėje, pereinamuoju į suaugusio statusą amžiaus tarpsniu. PSO duomenimis, 2015
metais maždaug pusė žmonių, turinčių rimtų psichikos sutrikimų, negavo gydymo, tarp jų
išskiriami jauni asmenys, patiriantys pirmą psichozės epizodą, asmenys su psichoziniais
sutrikimais ir toksikomanija bei žmonės, kurie liko be namų, todėl pabrėžiama naujų gydymo
strategijų, nukreiptų į sąveikos su sergančiais psichikos ligomis aktyvinimą, reikšmė (Dixon,
Holoshitz, Nossel, 2016).
Depresija yra viena iš dažniausių neįgalumo priežasčių pasaulyje (Collins et al., 2011, (cit.
Birbilaitė, Bunevicius, 2014)), kiti neįgalumą sukeliantys psichikos sutrikimai yra šizofrenija,
priklausomybės, Europoje daugiau kaip 38 procentai gyventojų kasmet serga bent vienu
psichikos sutrikimu (Birbilaitė, Bunevicius, 2014). Psichikos sutrikimų epidemiologijos tyrimas
(angl. Study of the Epidemiology of Mental Disorders arba ESEMeD) pateikia išvadas, kad
Vakarų Europos valstybėse 13,6 procentų tirtų asmenų per savo gyvenimą yra patyrę nerimo
sutrikimus, 14 procentų - nuotaikos sutrikimus, 5,2 procentai – alkoholio vartojimo sukeltus
sutrikimus,...