Probacijos įgyvendinimo problemos Lietuvos baudžiamosios teisės sistemoje

Ištrauka

REFERATAS
Probacijos įgyvendinimo problemos Lietuvos baudžiamosios teisės sistemoje

TURINYS
1.ĮVADAS...............................................................................................................................3
2.PROBACIJOS ATSIRADIMO PRIEŽASTYS IR RAIDA ................................................6
3.PROBACIJOS SAMPRATA................................................................................................8
4.PROBACIJOS ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE……………………………………......10
4.1. Probacijos teisinis reglamentavimas Lietuvoje………………………….......................10
4.2. Probacijos sistema………………………………………………………………...…....16
4.3. Probacijos institucijų veikla………………………………………………………...….17
4.4. Svarbesni probacijos statistiniai duomenys.....................................................................20
5.ANKETINIO TYRIMO DUOMENŲ APTARIMAS.........................................................26
6.IŠVADOS…………………………………………............................................................37
7.PASIŪLYMAI….................................................................................................................38
8.LITERATŪRA....................................................................................................................39

1.ĮVADAS
Žmonijai visuose pasaulio istorijos raidos etapuose teko nemenkas iššūkis susidurti kovoje
su tokiu reiškiniu kaip nusikalstamumas. Siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų kaip
viena pagrindinių priemonių buvo įtvirtintas baudimo ir bausmių institutas. Iš pradžių ilgą laiką
visuomenėje vyravusias įprastas bausmės formas – mirties bausmę bei žiaurias fizines bausmes po
truputį laipsniškai keitė įkalinimas, o nuo kūno bausmių bandyta pereiti prie psichologinio asmens
pataisymo. Tokiu būdu šalia tikslo – nubausti asmenį už padarytą nusikaltimą, atsiranda kitas -
siekis pataisyti tokį nusikaltusį žmogų. Ši idėja kilo supratus, kad vien baudimu asmenų
nesulaikys nuo nusikalstamų veikų, kadangi patekę į įkalinimo įstaigas ir iš jų išėję, neretai vėl
darydavo naujus nusikaltimus. Viena pagrindinių tokio elgesio priežasčių, be abejo, ta, kad grįžę į
laisvo žmogaus gyvenimą anksčiau įkalinti asmenys nebesugebėdavo adaptuotis išoriniame
pasaulyje nenusikalsdami. Todėl susimąstyta, kaip padėti žmonėms, nepadariusiems sunkių ar
labai sunkių nusikaltimų, vėl nenusikalsti. Esant tokiai situacijai XVIII a. atsiranda tam tikros
probacijos užuomazgos. Probacijos kaip besiformuojančio naujo teisinio reiškinio visuomenėje
sampratos turinys siejamas su alternatyva laisvės atėmimo bausmei, kai asmeniui, padariusiam
nusikaltimą, suteikiama galimybė pasitaisyti jo neįkalinant. Probacijos atsiradimas tuo metu buvo
svarbi bausmių taikymo ir vykdymo raidos dalis humaniškesnių ir pragmatiškesnių bausmių link,
vertinant teisingumo principo bausmių skyrimo procese įgyvendinimą, tačiau, be abejo, ir
dabartiniu metu jos svarba ne mažiau svarbi. Todėl šiuo darbu ir norėta plačiau aptarti pačios
probacijos esmę, jos atsiradimą, įtvirtinimą bei įgyvendinimą Lietuvos baudžiamosios teisės
sistemoje, daromą įtaką Lietuvos kriminogeninei situacijai.
Temos aktualumas ir naujumas:
Probacijos tema Lietuvoje nors ir nėra nauja, tačiau plačiai nenagrinėta. Dar Vyriausybė
2007 m. konstatavo, kad Lietuvoje per retai taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis
paleidimas iš laisvės atėmimo vietų, todėl nuteistųjų laisvės atėmimo vietose yra daug.
Dėl to buvo nuspręsta sukurti ir įgyvendinti lygtinio bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš
laisvės atėmimo įstaigos (probacijos) modelį, kuris atitiktų tarptautinių teisės aktų nustatytus
reikalavimus ir skatintų asmenis pakartotinai nenusikalsti. 2012 m. įsigaliojus Lietuvos
Respublikos Probacijos įstatymui (toliau – Probacijos įstatymas), taip pat įsigaliojo ir Lietuvos
Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso pakeitimai, susiję su probacija.