Prievolių teisė. Konspektas

Ištrauka

1. PRIEVOLIŲ TEISĖ IR PRIEVOLĖ. 
2. PRIEVOLIŲ SUBJEKTAI.

PRIEVOLĖS SAMPRATA
Prievolės sampratą pateikia CK 6.1 str., ir ta samprata yra nepakitusi nuo pat senovės romėnų laikų.
Prievolė yra teisiniai pančiai, arba moderne teisine kalba kalbant tai teisinis santykis, kurio viena šalis
vadinama kreditoriumi, o kita skolininku, tai štai šitas santykis tarp jų ir yra vadinamas prievolė. O
santykio turinys yra tai, kad kreditorius turi reikalavimo teisę, teisę kažko reikalauti iš skolininko, kad
skolininkas jam perduotų daiktą, sumokėtų pinigus, atliktų tam tikrus darbus, o skolininkas atitinkamai
turi pareigą atlikti tai ko iš jo reikalauja kreditorius. Skirtumas tarp daiktinės teisės yra akivaizdus, t. y.
daiktinės teisės atveju mes turime daiktinę teisę, savininką, ir jis turi teisę į daiktą ir šitą teisę jis gali
panaudoti ergo omnes. O prievolės atveju, daiktas gali būti svarbus, tarkim yra pirkimo – pardavimo
sutartis, bet šiuo atveju daiktas yra tik tai prievolės objektas, dėl ko šalys tariasi, bet esmė yra tai, kad tai
yra santykis tarp dviejų asmenų. Vadinasi prievolės nėra ir negali atsirasti, arba jeigu atsirado tai ji
baigiasi, jeigu nelieka vienos iš santykio šalių, kitaip sakant skirtingai nuo daiktinės teisės kai mes turime
daiktinės teisės subjektą, kuris savo daiktinę teisę gali naudoti prieš neapibrėžtą asmenų ratą, tuo tarpu
prievolių teisėje, kreditorius gali reikalauti tik iš asmens, kuris yra skolininkas ir negalima reikalauti iš
asmens, kuris nėra skolininkas, kuris kreditoriui neturi pareigos.
Prievolės žodžio reikšmių yra daug, ne tik tai teisinis santykis, ypač šnekamojoje kalboje prievolė dažnai
yra naudojama kaip pareigos sinonimas. Spaudoje galima sutikti frazę mokestinę prievolę, karo prievolė
ir kt. Tačiau šiuo atveju tas žodis prievolė yra naudojamas kaip pareigos sinonimas, t.y. pareiga mokėti
mokesčius, pareiga atlikti karo prievolę, kartais prievolė gali būti naudojama apibendrinti, apjungti
kreditoriaus teises ir skolininko pareigas į vieną visumą, t.y. kaip prievolės turinys, bet mes dažniausiai
naudojame šitą žodį, kaip pateikia CK 6.1 str.
Kokie yra prievolės elementai? Kas gi sudaro prievolę?
1. Kad galėtume tinkamai kvalifikuoti prievolė mums svarbu kokiu pagrindu tas teisinis santykis
atsirado. Pirmiausia yra svarbus prievolės atsiradimo pagrindas. Prievolių yra labai daug ir tam,
kad nepasiklysti mes pirmiausia turime teisingai kvalifikuoti, o iš ko atsirado šitas teisinis
santykis, nes priklausomai nuo to kaip mes į šitą klausimą atsakysim jau iš karto priklausys kas
bus šalys teisinio santykio, koks bus turinys, kokios bus teisės ir pareigos, kokias teisės normas
mes taikysime, pvz., ar tai yra deliktinė prievolė, ar tai yra sutartinė prievolė, kitaip sakant teisinis
santykis atsirado todėl, kad kreditorius ir skolininkas yra sudarė sutartį ir tarp jų kilo ginčas dėl tos
sutarties ar atvirkščiai, jie buvo net nepažįstami, tačiau įvyko deliktas ir delikto pagrindu
susiklostė teisiniai santykiai. Pvz., pėstysis ėjo per pėsčiųjų perėja ir automobilis jį partrenkė,
atsiranda prievolė dėl žalos atlyginimo ir atsiradimo pagrindas yra deliktas.
2. Prievolės šalys. Kadangi prievolė gali egzistuoti tik esant dviem asmenims, todėl yra svarbu kas
yra kreditorius, kas yra skolininkas. Yra svarbu dėl kelių priežasčių, nes priklausomai kas bus
kreditorius kas bus skolininkas priklausys prievolės rūšys, pvz., jeigu pirkėjas yra fizinis asmuo, ir
jis perka daiktą iš verslininko savo asmeninių poreikių...