PIRMŲ KLASIŲ MOKINIŲ LYDERYSTĖS UGDYMO VAIDMUO MOKYMOSI REZULTATAMS

Ištrauka

SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS STUDIJŲ PROGRAMA
PIRMŲ KLASIŲ MOKINIŲ LYDERYSTĖS UGDYMO VAIDMUO MOKYMOSI REZULTATAMS
BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SĄVOKŲ SĄRAŠAS 3
LENTELIŲ SĄRAŠAS 4
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 4
SANTRAUKA 6
SUMMARY 8
ĮVADAS 10
1. LYDERYSTĖS UGDYMO SAMPRATA 13
2. SOCIALINIO PEDAGOGO VAIDMUO, SKATINANT MOKINIŲ LYDERYSTĖS 
UGDYMĄ PRADINĖJE MOKYKLOJE 21
2.1. Lyderystės ugdymo pradinėje mokykloje metodai 21
2.2. Socialinio pedagogo funkcijos, ugdant mokinių lyderystę 25
3. PIRMŲ KLASIŲ MOKINIŲ LYDERYSTĖS UGDYMO REIKŠMĖS MOKYMOSI 
REZULTATAMS TYRIMAS 31
3.1. Tyrimo charakteristika 31
3.2. Kiekybinio tyrimo duomenų analizė 32
3.3. Kokybinio tyrimo duomenų analizė 42
3.4. Tyrimų rezultatų apibendrinimas 47
IŠVADOS 50
REKOMENDACIJOS 52
LITERATŪRA 53

ĮVADAS
Temos naujumas. Pasaulinio lygio švietimo lyderiai ragina investuoti į lyderystės
skatinimą ir kurti lyderių bendruomenes visose švietimo sistemos grandyse: klasėje, mokykloje,
savivaldybėje, aukštojoje mokykloje, taip pat nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Mokytojų lyderystė
yra reiškinys, nuo kurio tiesiogiai priklauso pačios organizacijos veiklos kokybė ir sėkmė, taip pat
kiekvieno mokinio mokymosi rezultatai (Šorienė N., 2013).
Efektyviam lyderystės ugdymui poveikį turi švietimo įstaigos valdymas, mokyklos
mokymosi kultūra, pasitenkinimas mokytojais, darbuotojų įsitraukimas, mokymo strategija,
profesinis tobulėjimas, finansiniai klausimai ir daugybė kitų vadovų pareigų (Bottoms & Davis, 2010).
Pastaraisiais metais nuolatinis tobulėjimas švietimo srityje tapo dažnai vartojamu terminu,
nepaisant to, kad jis dešimtmečius dažnai būdavo pastebimas kitose srityse, tokiose kaip verslas,
sveikatos apsauga ir gamyba. Norint įgyvendinti strategijas, būtina tvirtesnė mokyklų lyderystė ir
valdymas (Park S., 2013, Tichnor-Wagner A., 2017).
Šiandien lyderystė yra ne tik žmonių judėjimas, siekiant įgyvendinti iškeltus tikslus.
Lyderystė apima elgesio demonstravimą, strategijos projektavimą ir politikos įgyvendinimą, kuri
tuo pačiu metu ir skatina tobulėti į šį procesą įsitraukusius žmones. Tai apima lyderių ir sekėjų
judėjimą nuo pasyvios, neefektyvios lyderystės formos iki aktyvios ir efektyvios formos. Tai didina
sekėjų motyvaciją, palaikant teigiamą, į rezultatus orientuotą organizacinę kultūrą (Jung, Don I. and
Sosik, John J., 2018).
Mokslo darbuose lyderystės ugdymo raiška analizuojama įvairiose mokyklos veiklos
situacijose, remiantis skirtingomis lyderystės teorijomis. Tačiau nacionaliniai švietimo lyderystės
tyrimai dar nedaug dėmesio skiria lyderystės raiškai sisteminiu vietos savivaldos ir nacionaliniu
lygmenimis, netiriama ir švietimo institucijų sąveika, palaikanti lyderystę, kaip galimybę užtikrinti
mokyklų veiklos efektyvumą ir aukštesnius mokinių mokymosi pasiekimus (J. Valuckienė, S.
Balčiūnas, 2015).
Temos aktualumas. Lyderiavimas suvokiamas kaip reiškinys, kurio pagrindinis tikslas –
kokiu nors būdu (elgesiu, priimamais sprendimais) siekti tobulėjimo, skatinant poveikį asmeniui ar
jų grupei. Lyderį galima atpažinti stebint net ir artimiausioje aplinkoje (mokykloje, vietos
bendruomenėje, šeimoje) esančius žmones. Lyderystė pasireiškia kaip gebėjimas įgyti žmonių
pasitikėjimą ir paramą, siekiant organizacijos tikslų arba gebėjimas įkvėpti kitus – savo asmeniniu
pavyzdžiu, pasirenkant atitinkamas įtikinėjimo taktikas – savanoriškai atlikti tam tikrą veiklą. Kitaip
tariant, lyderiu gali būti vadinamas asmuo, gebantis motyvuoti kitus žmones įgyvendinti jo
numatytą veiklą, tikslus, norus. Svarbi lyderio ypatybė – poveikio žmonėms jėga, kuri pasireiškia
neformalios žmonių grupės pripažįstamo vadovo gebėjimais priimti sprendimus, formuoti viziją ir
ją įgyvendinti (Jonušaitė S., Žvirdauskas D., 2010).
Pasak Brenneman (2015), nors šiuo metu vis daugiau kalbama apie mokytojų
lyderystę, vis dar yra gaji nuostata, kad jie gali daryti įtakos švietimui neišeidami iš klasės ribų.
Mokykloje, kaip organizacijoje, lyderystės procesai „prasideda“ asmeniniu profesiniu mokytojų
augimu, o besimokantys ir savo mokymosi patirtis reflektuojantys pedagogai tampa lyderystės
potencialu organizacijoje, kur lyderystė laikoma ne asmens pozicija, o procesu, kuriame dalyvauja
dauguma personalo, įkvepiančio, pasirengusio ir pasiryžtančio keistis mokinio, ateities visuomenės
nario, labui (Damkuvienė M. ir kt., 2019).
Darbo objektas – pirmų klasių mokinių lyderystės ugdymo vaidmuo mokymosi rezultatams.
Darbo tikslas – atskleisti pirmų klasių mokinių lyderystės ugdymo vaidmenį mokymosi rezultatams.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti lyderystės ugdymo sampratą
2. Išanalizuoti socialinio pedagogo vaidmenį, skatinant mokinių lyderystės ugdymą  pradinėje...