Pieninių galvijų ligų po apsiveršiavimo monitoringas naudojantis bandos valdymo programa

Ištrauka

Pieninių galvijų ligų po apsiveršiavimo monitoringas naudojantis bandos valdymo programa
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
SANTRUMPOS 6
ĮVADAS 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
1.1. Ligos po apsiveršiavimo 9
1.1.1. Ketozė 9
1.1.2. Gimdos uždegimai 11
1.1.3. Metritas 12
1.1.4. Endometritas 12
1.1.5. Mastitas 14
1.1.6. Subklinikinis (slaptasis) mastitas 14
1.1.7. Klinikinis mastitas 15
1.2. Bandos valdymo sistemos ir jų fiksuojami rodikliai 15
1.2.1. Kūno masė 16
1.2.2. Pieno kiekis 17
1.2.3. Elektrinis pieno laidumas 17
1.2.4. Aktyvumas 18
1.3. SmaXtec boliusai 19
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODIKA 21
2.1. Tyrimo vieta, laikas ir sąlygos 21
2.2 Duomenų rinkimas ir analizė 21
2.3 Tyrimo schema 22
3. REZULTATAI 23
3.1. Fiziologinių parametrų pokyčiai iki diagnozuojant mastitą 23
3.2. Fiziologinių parametrų pokyčiai iki diagnozuojant endometritą 25
3.3. Fiziologinių parametrų pokyčiai iki diagnozuojant ketozę 27
4. REZULTATŲ APTARIMAS 30
5. IŠVADOS 33
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 34
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS 35
8. PRIEDAI 41

ĮVADAS
Pastaruoju metu dauguma pieno ūkių Lietuvoje stipriai padidėjo savo bei bandos dydžiu. Dėl
to išaugo ir ūkių išlaidos, todėl ūkininkai turi siekti kuo didesnio produktyvumo. Tai reiškia ne tik
karvių skaičiaus , bet ir jų produktyvumo didinimą. Toks intensyvumo didinimas lemia, kad vienam
ūkininkui tenka daugiau karvių. Todėl vis mažiau individualaus dėmesio yra skiriama kiekvienai
karvei ir dažnėja su produktyvumu susijusių ligų pasireiškimas. (1)
Beveik visoms pieninėms karvėms 2-3 savaičių laikotarpyje prieš ir po veršiavimosi
pasireiškia imunosupresija, todėl ypatingai per pirmas dvi laktacijos savaites gali pasireikšti įvairios
ligos.(53) Buvo nustatyta, kad šviežiapienės karvės per periodą po apsiveršiavimo dažniausiai sirgo
endometritu (9 proc.), mastitu (8 proc.) ir ketoze (5 proc.). (4)
Mastitas išlieka viena didžiausių problemų net ir gerai prižiūrimuose, moderniuose pieninių
karvių ūkiuose. Dėl jo metu sumažėjusios pieno produkcijos ar pieno praradimo taip pat
padidėjusios brokavimo galimybės ši liga yra sukelianti daugiausia ekonominių nuostolių daugelyje ūkių.(5)
Visos karvės susiduria su bakteriniu gimdos užteršimu po veršiavimosi. Maždaug 10-20 proc.
atvejų išsivysto metritas ir 10-30 proc. endometritas. Bendrai paėmus maždaug 35-50 proc. karvių
pasireiškia kokios nors formos reprodukcinio trakto uždegimas.(54) Metritas dažniausiai
diagnozuojamas per pirmąsias 21 dienas po veršiavimosi.(8) Ši liga pablogina karvės eksploatacines
savybes daugeliu aspektų, tokių kaip suprastėjęs vaisingumas, sumažėjęs primilžis bei didesnė
brokavimo rizika. Dr.Overton ir bendraautoriai (55) apskaičiavo, kad kiekvienas metrito atvejis
ūkininkui kainuoja maždaug 304-354 dolerius. Tuo tarpu endometritas yra diagnozuojamas pagal
purulentines išskyras iš gimdos nuo 21 dienos po veršiavimosi arba pagal mukopurulentines
išskyras nuo 26 dienos po veršiavimosi. (8) Endometritas taip pat neigiamai veikia pieno rinką,
ekonominiai nuostoliai patiriami dėl pablogėjusių reprodukcinių savybių, sumažėjusio pieno kiekio
ir ligos gydymo išlaidų. (59)
Subklinikinė ir klinikinė ketozė yra viena didesnių problemų šiuolaikiniuose pieninių karvių
ūkiuose. Pasaulio mastu ši liga įvairiuose ūkiuose pasireiškia 7-32 proc. dažnumu. (5) Dauguma
ketozės atvejų yra diagnozuojami per pirmąsias 2 savaites po veršiavimosi. Ši liga sumažina ūkių
pelningumą dėl tokių faktorių, kaip sumažėjęs karvės pieningumas, pablogėjusios reprodukcinės
savybės, padidėjusi rizika pasireikšti kitoms ligoms, didesnė brokavimo rizika bei gydymo išlaidos. (56,61)
Praktiniu požiūriu labai svarbu kiek įmanoma anksčiau pastebėti ligos pradžią.(52) Ankstyvas
ligų pastebėjimas gali padėti sumažinti gydymo išlaidas, neigiamas ligų pasekmes bei brokavimo
galimybę.(21) Prisitaikant prie to buvo sukurtos veterinarinės bandos sveikatingumo valdymo
sistemos.(2) Jos registruoja tam tikrus gyvūno rodiklius – kūno svorį, produkciją, judrumą, pieno
elektrinį laidumą.(3) Šie duomenys yra perduodami į kompiuterį ir specialia programa apdorojami
bei pateikiami grafiškai. Sukaupti duomenys išsaugomi kaip virtualūs dokumentai, todėl galima
atkurti bet kurios karvės sveikatos būklės rodiklius. Pagal sukauptus duomenis galima automatiškai
valdyti karvių judėjimą. Tai itin palengvina veterinarijos specialistų darbą. (19) Tačiau naudojant
bandos...