PALIATYVIOSIOS PAGALBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS TEIKIANT AMBULATORINES ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS

Ištrauka

TURINYS
PRIEDŲ SĄRAŠAS 3
LENTELĖS 4
PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS 5
SANTRAUPŲ SĄRAŠAS 6
ĮVADAS 7
1. PALIATYVIOSIOS PAGALBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO TEIKIANT
AMBULATORINES ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEORINIAI
ASPEKTAI 12
1.1. PALIATYVIOSIOS PAGALBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO SAMPRATOS
KONCEPTUALIZACIJA  
1.1.1. Paliatyviosios pagalbos samprata  
1.1.2. Viešosios politikos samprata  
1.1.3. Paliatyviosios pagalbos politikos samprata  
1.1.4. Paliatyviosios pagalbos politikos įgyvendinimas  
1.2. AMBULATORINIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ APIBRĖŽTIS
1.2.1. Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų samprata
1.3. PALIATYVIOSIOS PAGALBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO TEIKIANT
AMBULATORINES ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS METODOLOGIJOS
PRISTATYMAS
2. PALIATYVIOSIOS PAGALBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO TEIKIANT AMBULATORINES ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS METODOLOGIJOS
PRISTATYMAS
2.1. TYRIMO METODOLOGIJOS
PAGRINDIMAS
2.1.1. Etikos principai
2.1.2. Tyrimo instrumento pagrindimas
2.2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS
LITERATŪR.OS ŠALTINIAI
PRIEDAI ?

ĮVADAS
Darbo aktualumas. Paliatyvioji pagalba (lot. pallium – apsiaustas, antklodė, skraistė, mantija) –
tarpdisciplininė medicinos pagalba, kuria siekiama pagerinti sunkiai sergančio ligonio gyvenimo
kokybę, malšinti skausmą ir kitus simptomus, spręsti socialines, psichologines ir dvasines
problemas (Paškevičė, Šeškevičius, 2021). Pasak Cherny (2021), paliatyvioji pagalba ir su ja
susijusiais politikos įgyvendinimo sprendimais nesiekiama paspartinti ar atidėti mirtį, bet siekiama
remtis etikos principais, bendrų sprendimų priėmimu ir pažangiu priežiūros planavimu, kad
nustatyti pacientų prioritetus ir tikslus, susijusius su jų priežiūra. Didėjant sergamumui lėtinėmis
ligomis ir piktybiniais navikais, taip pat senstant visai visuomenei didėja paliatyviosios pagalbos
paslaugų poreikis.
Paliatyviosios pagalbos politika Lietuvos sveikatos politikos formavimosi procese dar yra ganėtinai
naujas reiškinys, kadangi vis dar vyksta pačios paliatyviosios pagalbos politikos formavimasis.
Pirmą kartą šiai veiklai skirtas teisės aktas buvo patvirtintas 2007 m. sausio mėn. (Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. V-14). Įtraukus
paliatyviosios pagalbos paslaugas į licencijuojamų medicinos paslaugų sąrašą, patvirtinus
paliatyviosios pagalbos paslaugų išlaidoms apmokėti planavimo tvarką (2013 m. Nr. V-1020) ir
nustačius paslaugų teikimo indikacijas (žr. 1 priedas, 2 priedas, 3 priedas), o vėliau ir kriterijus (žr.
4 priedas) žmonės pradėjo gauti holistinę medicinos priežiūrą, atitinkančią Pasaulio sveikatos
organizacijos, Europos Sąjungos rekomendacijas, kurios yra paremtos ilgamete kitų pasaulio šalių
gerąja praktika (Šeškevičius, 2005). Nors Lietuvos ir Europos valstybių sveikatos sistemų
organizavimas ganėtinai skiriasi, bendrieji principai, tokie kaip teisingumas, prieinamumas,
priimtinumas, solidarumas, tęstinumas, visapusiškumas, būdingi sveikatos politikai, išlieka tie patys
(Bankauskaite, 2016). Siekiant paliatyviosios pagalbos politikos tobulėjimo, būtina nuolat
pertvarkyti ir sveikatos sistemą šalyje. Kiekvienas žmogus, neatsižvelgiant į jo pajamas, ligą ar
amžių, privalo turėti galimybę naudotis nacionaliniu mastu nustatytu pagrindiniu sveikatos paslaugų
rinkiniu, įskaitant ir paliatyviosios pagalbos paslaugas. Sveikatos apsaugos srityje turi būti
atsižvelgta į kiekvieno žmogaus teisę, esant poreikiui, gauti paliatyviąją pagalbą. Todėl labai
svarbu, taikant veiksmingiausias paliatyviosios pagalbos politikos įgyvendinimo priemones,
užtikrinti tinkama šių paslaugų teikimą ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros kontekste.
Remiantis Lietuvos SAM duomenimis, pagrindiniai SAM strateginiai tikslai Lietuvoje yra siekti,
kad gyventojams būtų teikiama kokybiška, saugi ir prieinama sveikatos priežiūra, saugoti ir stiprinti
šalies gyventojų sveikatą vykdant ligų prevenciją, siekti, kad gerėtų vaistų, medicinos priemonių
prieinamumas, ir užtikrinti patikimą privalomojo sveikatos draudimo kompensuojamą sveikatos
priežiūrą.
Siekdama įgyvendinti minėtus tikslus, SAM vykdo šias programas: Sveikatos sistemos valdymo,
Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo, Visuomenės sveikatos stiprinimo, Valstybinis
visuomenės sveikatos stiprinimo fondo programą, Nacionalinę vaistų politikos ir Sveikatos
draudimo sistemos plėtojimo programas (SAM, 2023).