PAGONYBĖ IR KRIKŠČIONYBĖ ŠEIMOS IR TEISINIU ASPEKTU

Ištrauka

PAGONYBĖ IR KRIKŠČIONYBĖ ŠEIMOS IR TEISINIU ASPEKTU
Referatas

Turinys
Įvadas..............................................................................................................................................3
1 skyrius. PAGONYBĖS IR KRIKŠČIONYBĖS SAMPRATA ................................................4
2 skyrius. PAGONYBĖS IR KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOJE .................................................7
3 skyrius. PAPROTINĖ IR KANONŲ TEISĖS ..........................................................................9
4 skyrius. POŽIŪRIS Į ŠEIMĄ PAGONYBĖJE IR KRIKŠČIONYBĖJE ...........................11
5 skyrius. SANTUOKOS SUDARYMAS IR NUTRAUKIMAS PAGONYBĖJE IR
KRIKŠČIONYBĖJE ...................................................................................................................12
Išvados..........................................................................................................................................16
Naudota literatūra.......................................................................................................................17

Įvadas
„Be tikėjimo žmogus negali pažinti nei tikrojo gėrio, nei teisingumo.“ B. Paskalis.
Didžioji dalis pasaulio gyventojų išpažįsta vieną ar kitą religiją, priklauso religinėms
bendruomenėms, o kartu ir skirtingoms kultūroms. Religija – tai istoriškai susiformavęs pasaulį,
žmoniją ir žmogų aiškinantis tikėjimas, kuris realizuojamas atitinkamais apeiginiais veiksmais.
Religija – kultūrinis reiškinys, priklausantis nuo visuomenės išsivystymo bei jos tradicijų.
Atskirų tautų kultūrinės tradicijos remiasi skirtingomis religijomis, kurios formavosi
tūkstantmečius. Religija turėjo ir dabar tebeturi ypač svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime.
Laikui bėgant religijos vaidmuo smarkiai keitėsi vienos religijos buvo aukštinamos, kitos
menkinamos, vienos religijos išnyko, o jų vietoje atsirado kitų, naujų religijų. Nepaisant religijų
įvairovės ir vaidmenų kaitos religijos visais laikais buvo neatsiejamos nuo žmonių mąstymo,
gyvenimo būdo bei pasaulėžiūros.
Referato tikslas: atskleisti pagonybės ir krikščionybės šeimos ir teisinius aspektus.
Uždaviniai:
1.Atskleisti pagonybės ir krikščionybės samprata;
2.Aprašyti pagonybę ir krikščionybę Lietuvoje;
3.Apibūdinti paprotinę ir kanonų teisės sampratą;
4.Aprašyti pagonybės ir krikščionybės požiūrį į šeimą;
5.Aprašyti santuokos sudarymo ir nutraukimo pagonybėje ir krikščionybėje ypatybes.

1 skyrius. PAGONYBĖS IR KRIKŠČIONYBĖS SAMPRATA
Nuo senų senovės žmonės jautė poreikį garbinti arba pagerbti kokią nors aukštesnę už
save esybę. Religija ir tikėjimas buvo apėmęs visas žmogaus gyvenimo sritis: lėmė jo elgesį,
veiklą. Visa mūsų tradicinė, senoji kultūra formavosi veikiama religijos.
Viena iš seniausių tikėjimo rūšių yra politeizmas, kuriam priskiriamas gamtos jėgų
gerbimas, meldimasis joms, arba pagonybė, kuri egzistuoja kaip senovės baltų kultūros dalis.
Pagonybė, nuo IV a. vidurio krikščioniškoje literatūroje vartojamas terminas apibūdinantis
pirmykščius neteistinius religinius tikėjimus ir kultus. Senovės Romoje pagonimis (lot. paganus
– kaimietis, pakraštinis) buvo vadinami kaimo, prie Romos imperijos prijungtų pakraštinių sričių
gyventojai, kurie, paskelbus krikščionybę oficialia valstybine religija, dar ilgai išlaikė senąjį
tikėjimą (Petraitis, 1991, psl. 280).
Taigi pagoniška religija romėnų, priėmusių krikščionybę kaip valstybinę religiją
imperatoriaus Teodozijaus laikais, požiūriu buvo kaimiška, nereglamentuota, neturinti
šventraščio, nesudėstyta į nuoseklią liturginę sistemą. Pagal šiuos požymius ji buvo laikyta
primityvia (Klimka, 2009, psl. 46-47). Žodis „pagonis“ anuomet dažnai tūrėjo neigiamą reikšmę,
todėl, kad pagonimis dažniausiai buvo vadinami valstiečiai, atkakliai laikęsi tėvų religijos ir
sunkiausiai pasidavę naujajai religijai.