ORGANIZACIJŲ KOMUNIKACIJOS SOCIALINĖSE MEDIJOSE FORMŲ POVEIKIS TIKSLINEI AUDITORIJAI

Ištrauka

BAIGIAMASIS BAKALAURO DARBAS 
ORGANIZACIJŲ KOMUNIKACIJOS SOCIALINĖSE MEDIJOSE FORMŲ POVEIKIS TIKSLINEI AUDITORIJAI

TURINYS
ĮVADAS 3
1. ORGANIZACIJŲ KOMUNIKACIJOS SOCIALINĖSE MEDIJOSE FORMŲ POVEIKIS
TIKSLINEI AUDITORIJAI LITERATŪROS APŽVALGA 5
1.1 Socialinių medijų paskirtis 5
1.2 Komunikacijos formos socialinėse medijose 7
1.3 Socialinėse medijose skelbiamo turinio tipai 9
1.4 Ankstesnių mokslinių tyrimų analizė 11
2. ORGANIZACIJŲ KOMUNIKACIJOS SOCIALINĖSE MEDIJOSE FORMŲ POVEIKIS TYRIMO METODIKA 16
3. ORGANIZACIJŲ KOMUNIKACIJOS SOCIALINĖSE MEDIJOSE FORMŲ POVEIKIS TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ 21
3.1 Tyrimo duomenų analizė 21
3.2 Atlikto tyrimo apibendrinimas 38
IŠVADOS 40
PASIŪLYMAI 41
LITERATŪROS SĄRAŠAS 42
SANTRAUKA 47
SUMMARY 48
PRIEDAI 49

ĮVADAS
Darbo temos aktualumas ir problema Modernioje skaitmeninėje kasdienybėje būtų sunku sutikti žmogų, kuris nesinaudoja socialinėmis medijomis. Anot Sohaib, Safeer, Majeed (2022) teiginių, socialinės medijos tapo
neatsiejama daugelio žmonių visame pasaulyje gyvenimo dalimi. Pagal Global overwiev (2023)
atnaujintą statistiką, nuo „Facebook“ ir „Instagram“ iki „Twitter“ ir „YouTube“ platformose
daugiau nei 4,7 milijardo žmonių naudojasi socialinėmis medijomis, o tai sudaro maždaug 60
procentų pasaulio gyventojų (Meikle, 2016). Remiantis 2023 m. duomenimis, metų pradžioje
94,8 proc. vartotojų naudojosi pokalbių ir pranešimų siuntimo programėlėmis ir svetainėmis, o
po jų sekė socialinės platformos – 94,6 proc. vartotojų. Pagal Edosomwan, Prakasan, Kouame,
Watson, Seymour (2011) socialinės medijos dvidešimt pirmame amžiuje suvaidino svarbų
vaidmenį transformuojant verslą ir komunikacijas.
Yra pripažinta, kad šiuolaikinė organizacija, siekdama konkurencinio pranašumo, turi
komunikuoti nuolat, nes dėl augančios rinkos, vartotojas tampa vis reiklesnis, protingesnis
(Siudikienė, 2016). Vartotojas prieš pirkdamas prekę turi galimybę išanalizuoti produktą, rasti
šaltinių apie sudėtį, mažiausią kainą skirtingose platformose ir patikrinti įvairiuose kanaluose, ar
pasirinktas produktas tikrai atitinka lūkesčius ir poreikius. Nauji skaitmeniniai įpročiai sustiprino
socialines medijas, kaip būtiną bendravimo su tiksliniu klientu kanalą (Lee Heng Wei, Ong
Chuan Huat, Ramayah Thurasamy, 2023). Būtent dėl šios priežasties, socialinės medijos yra
vienas iš populiariausių kanalų organizacijoms bendraujant su savo tiksline auditorija. Tai leidžia
greitai ir efektyviai užmegzti ryšį ir formuoti pasitikėjimą. Vadyboje socialinės medijos
pasitelkiamos norint padidinti klientų srautą, taip pat įrankis, skatinantis pirkėjus pirkti bei
susidomėti siūloma produkcija ar paslauga.
Svarbu suprasti kokį poveikį tikslinei auditorijai daro organizacijų komunikacijos formos
socialinėse medijose, nuo ko priklauso ir kokia komunikacijos forma socialinėse medijose
labiausiai skatina Lietuvos socialinių medijų naudotojų susidomėjimą ir apsisprendimą pirkti
vieną ar kitą produktą.
Darbo tikslas – Įvertinti, kaip skirtingi komunikacijos faktoriai socialinėse medijose
veikia vartotojų įsitraukimą.

Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėjus skirtingų autorių pateiktą nuomonę, identifikuoti socialinių medijų
paskirtį tam, kad nustatyti bendrus požymius.
2. Remiantis moksline literatūra ir mokslininkų nuomone, išnagrinėti galimas
skirtingas komunikacijos formas ir turinio tipus bei išskirti vartotojų įsitraukimą socialinėse medijose.
3. Išanalizuoti ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatus.
4. Atlikus kokybinį tyrimą, išsiaiškinti kokie komunikacijos formų socialinėse medijose faktoriai veikia vartotojus.
Darbo metodai
Sisteminė mokslinės literatūros analizė, kokybinis tyrimas, struktūruotas interviu metodas.
Darbo struktūra
Baigiamojo bakalauro darbo skyrių eiliškumas prasideda nuo pirmosios dalies – teorinės
mokslinės literatūros analizės, kuri yra paremta kursiniu darbu. Šioje dalyje išnagrinėjami
socialinių medijų apibrėžimai bei bruožai, komunikacijos formos ir funkcijos socialinėse
medijose, skelbiamo turinio poveikis socialinėse medijose tikslinei auditorijai, bei mokslinių
tyrimų analizė apie prekės ženklus, komunikacijos formas tarp tikslinių auditorijų socialinėse
medijose. Antrąją darbo dalį sudaro empirinio tyrimo metodika, tyrimo modelis ir instrumentai.
Trečiojoje dalyje analizuojami įvykdyto tyrimo rezultatai...