Organizacijos aplinka

Ištrauka

II TEMA. ORGANIZACIJOS APLINKA
Pastaruoju metu vadyba permąstoma iš naujo. Viena iš tokio pertikrinimo priežasčių - pokyčiai,
kuriuos atnešė organizacijoms išorės jėgos ir veiksniai. 1970 m. pasaulį sukrėtė keturiskart
pašokusios benzino kainos, ir organizacijos, pradedant "General Motors" ir baigiant pašto
tarnybomis, turėjo nuspręsti, kaip persiorganizuoti, atsižvelgiant į šį įvykį. 1980 m. pagrindiniai
įvykiai persikėlė iš vietinės į pasaulinę žaidimų aikštelę. Stiprios organizacijos iš Japonijos,
Korėjos, Europos ir kitų pasaulio šalių stiprino konkurenciją pasaulio rinkose. 1990 m.
komunikacijų ir informacijos apdorojimo technologijos (nuo nebrangių fakso aparatų ir raštvedybai
kompiuterių iki supergalingų naujų kompiuterių) bei geopolitinės suirutės iš esmės pakeitė mąstymą
apie organizacijas. Iš tiesų, visi šie veiksniai bei daugelis kitų yra dalis organizacijų aplinkos, ir
vadovai privalo jos paisyti.
Kartu pasauliniu mastu pradėjo reikštis susirūpinimas dėl natūralios aplinkos. Jį sukėlė žemę
gaubiančiame ozono sluoksnyje atrasta skylė, padidėjęs užterštumas bei kitos aplinkos degradavimo
formos. Nauja dėmesio aplinkos apsaugai banga nusirito per pasaulį.
Tradiciniai mąstymo apie vadybą būdai, savaime suprantama, dėmesio skiria tiek organizacijų,
tiek ir natūraliai aplinkai. Kol daug skyriuje minėtų klasikinės vadybos teoretikų dar buvo gyvi,
išorinė organizacijų aplinka buvo stabili ir nekintanti, o apie natūralią aplinką mažai kas galvojo.
Pasaulio piliečiai paprasčiausiai manė, jog žemės ištekliai neišsemiami. Dabartinis pasaulis labai
skiriasi nuo tuometinio. Specialiųjų interesų grupės su specialiomis programomis dažnai
organizuotos ir galingos, tad daugelio organizacijų likimas priklauso nuo jų paramos. Organizacijų
sėkmei didelės įtakos gali turėti technologinės, politinės, ekonominės bei socialinės tendencijos.
Pagaliau vadovai privalo kreipti dėmesį į natūralią aplinką, jei norima išsaugoti pasaulį būsimoms
kartoms. Nors gana sunku atskirti "organizacijų" ir "natūralią" aplinkas, nes jos nepaprastai
susijusios, būtina suvokti, nagrinėti ir valdyti tuos pokyčius, su kuriais organizacijos susiduria
dabartiniame žmogaus veiklos sujauktame pasaulyje.
Norėdami suprasti organizacijos aplinkas, turime pasinaudoti kai kuriomis sistemų teorijos
sąvokomis. Vienas pagrindinių sistemų teorijos teiginių yra tas, kad organizacijos nėra nei visiškai
nepriklausomos, nei visiškai uždaros. Greičiau priešingai, jos keičiasi ištekliais su išorine aplinka ir
yra nuo jos priklausomos. Išorinė aplinka apibrėžiama kaip visi už organizacijos ribų esantys
elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizacijas su pasauliu
(natūrali aplinka). Taigi organizacija iš išorinės aplinkos ima išteklius (įėjimus: žaliavas, pinigus,
darbo jėgą, energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip
rezultatus (išėjimus) (žr. 4 pav.).
Išorinėje aplinkoje yra tiek tiesioginio, tiek ir netiesioginio poveikio elementų. Tiesioginio
poveikio elementus, dar vadinamus įtaką darančiais asmenimis (angl. - stakeholders), sudaro
akcininkai, profesinės sąjungos, tiekėjai ir daugelis kitų, kurie daro tiesioginę įtaką organizacijai.
Darantys įtaką asmenys išsamiau aptariami kitame poskyryje. Netiesioginio poveikio elementai -
technologija, ekonomika ir visuomenės politinės pažiūros – sąlygoja aplinką, kurioje veikia
organizacija. Potencialiai realiai jie gali tapti tiesioginio poveikio elementais. 2.1 pav. pateikiama
organizacijos aplinkos schema ir parodoma tiesioginio ir netiesioginio poveikio elementų visuma:

2.1 pav. Organizacijos aplinka
TIESIOGINIO POVEIKIO APLINKOS ELEMENTAI
Tiesioginio poveikio aplinką sudaro įtaką darantys asmenys, individai arba grupės, kuriuos
tiesiogiai ar netiesiogiai veikia tai, kaip organizacija suvokia savo tikslus. Jie skirstomi į dvi
kategorijas. Išoriniams įtaką darantiesiems priskiriamos profesinės sąjungos, tiekėjai, konkurentai,
vartotojai, specialiųjų interesų grupės ir vyriausybės tarnybos. Vidiniams įtaką darantiesiems
priklauso darbuotojai, akcininkai ir direktorių valdyba. Vidinių ir išorinių įtaką darančiųjų
atskyrimas naudingas iki tam tikro laipsnio. Vadovai gali turėti daugiau įtakos vidiniams įtaką
darantiesiems negu išorės. Kita vertus, vidiniai įtaką darantieji asmenys yra organizacijos nariai, tuo
tarpu išoriniai - ne.
IŠORINIAI ĮTAKĄ...