Norminis teisės aktas

Ištrauka

Turinys
Įvadas 3
Teisės akto sąvoka ir rūšys 3
Pagrindinės teisės aktų rūšys 3
Norminio akto kaip teisės akto rūšies požymiai 4
Norminio ir individualaus teisės akto palyginimas 4
Teisės norminių aktų klasifikavimas į rūšis pagal įvairius kriterijus 5
Norminio akto galiojimas 7
Teisės aktų galiojimas laiko atžvilgiu 7
Teisės aktų galiojimas teritorijoje 8
Teisės aktų galiojimas asmenims 8
Apibendrinimas 8
Literatūros sąrašas 8

Įvadas
Tarp daugelio teisės formų svarbią vietą užima norminiai teisės aktai, nes jie rašytine forma
išreiškia valstybės institucijų sprendimus. Šiame pranešime bandoma apžvelgti norminių aktų
kilmę, rūšis, hierarchiją, veikimo sritis. Siekiama palyginti norminius ir individualius aktus,
parodyti norminių ir individualių teisės aktų svarbą valstybės valdyme, santykiuose tarp asmenų;
paaiškinti, kaip įstatymas reguliuoja individualių teisės aktų naudojimą, pagrindines vartojamas
sąvokas ir išsireiškimus
Teisės akto sąvoka ir rūšys
Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka
priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos. Teisės aktas – tai
įgaliotos valstybės institucijos arba referendumu priimamas teisės, kuriame nustatomos, keičiamos
ar naikinamos teisės normos

Pagrindinės teisės aktų rūšys
1. Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetentingų valstybės institucijų ( teisėkūros subjektų)
specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos,
skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui. Jų paskirtis –
centralizuotai reguliuoti įvairius santykius, greitai reaguoti į besikeičiančius socialinės
plėtros ir žmogus teisių apsaugos poreikius. Teisės normų surašymas dokumentine forma
leidžia šalies gyventojams operatyviai susipažinti su jų turiniu.
2. Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio
taisyklę, skiriamą konokretiems asmenims arba konkrečioms situacijoms. Tokie
individualūs tiesės aktai gali būti: piliečių testamentai, civiliniai sandoriai, darbo sutartys,
Seimo, Vyriausybės nutarimai ir t.t. Įstatymas nustato tik testamento ar sandorio formos
reikalavimus tam, kad jie įgytų teisės akto formą. Šie teisėkūros aktai turi įstatymo galią.
Vis daugiau santykių paliekama reguliuoti patiems pilieičmas, teismams.
3. Interpretuotų teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija.

Norminio akto kaip teisės akto rūšies požymiai
Teisės norminių aktų požymiai
1. Teisės norminiai aktai yra teisėkūros proceso rezultatas, todėl juose visuomet yra nustatomi,
pakeičiami ir/ar pripažįstami netekusiais galios teisės principai ir normos. Tai norminis
teisės norminių aktų pobūdis.
2. Teisės norminiai aktai visuomet yra privalomi, nes juose yra nustatomi, pakeičiami ir/ar
pripažįstami netekusiais galios teisės principai ir normos.
3. Teisės norminiai aktai išreiškia tik bendro pobūdžio teisės principus ir normas, nes bendras
teisės principų bei normų pobūdis yra būtinas jų požymis.
4. Teisės norminiai aktai yra kuriami teisėkūros subjektų, kuriais gali būti tauta (referendumo
atveju) ir viešosios (valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos) institucijos bei pareigūnai.
5. Teisės norminiai aktai yra priimami remiantis teisės nustatytomis procedūromis. Antai
įstatymų leidybos procedūra yra nustatyta LR Konstitucijoje ir LR Seimo statute, pagal
Konstitucijos 76 str. nuostatas turinčiame įstatymo galią.
6. Teisės norminiai aktai visuomet yra rašytino pobūdžio, turintys savo struktūrą. Tai formalus
teisės norminių aktų apibrėžtumas. Pabrėžtina, kad teisės norminiams aktams keliami a)
formos, b) struktūros, c) turinio bei d) kalbos reikalavimai, nustatyti LR įstatymų ir kitų
teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme.
7. Teisės norminiai aktai yra viešojo pobūdžio, skelbiami teisės nustatyta tvarka (Lietuvoje
teisės norminių aktų skelbimo tvarka nustatyta LR įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos įstatyme).
8. Lietuvoje teisės norminiai aktai egzistuoja hierarchinėje sistemoje:
1. Konstitucija;
2. Europos Sąjungos teisės norminiai aktai, taip pat tarptautinės sutartys (viršenybė ik
taikymo aspektu);
3. Konstituciniai įstatymai;
4. Įstatymai;
5. Poįstatyminiai teisės norminiai aktai.
Norminio ir individualaus teisės akto palyginimas
Paminėti dar sykį, kas...