NEPILNAMEČIŲ NUSIKALSTAMUMO PROBLEMA IR PRIELAIDOS

Ištrauka

NEPILNAMEČIŲ NUSIKALSTAMUMO
PROBLEMA IR PRIELAIDOS

ĮVADAS
Dažnai girdime pasakymą „jau ne vaikas, bet dar ir nesuaugęs“. Iš tiesų paauglystė – tai žmogaus virsmas iš vaiko į suaugusį, kuris tęsiasi vidutiniškai dešimt metų. Šis virsmas nėra paprastas ir vienareikšmis. „Suaugusioji“ paauglio pusė nori naujų teisių, naujų išgyvenimų, naujo patyrimo, o „vaikiškoji“ dar yra priklausoma nuo suaugusiųjų, nori jų patarnavimų, elgiasi neatsakingai. Todėl dažnai paauglystė aprašoma epitetais – „sunkus“, „kritinis“, „pereinamasis“ amžiaus tarpsnis. Būtent šiuo laikotarpiu žmogus yra labiausiai pažeidžiamas ir veikiamas socializacijos veiksnių:
biologinių, psichologinių bei socialinių. Nepilnamečiai neturi susiformavusio kritiško mąstymo, nesugeba kritiškai įvertinti informacijos turinio. Daugelį vertybių, normų, nuostatų, elgesio pavyzdžių bei kitų socializacijos veiksnių perduoda žiniasklaida – tai televizija, internetas, žurnalai, radijas bei garso ir vaizdo įrašai – ir atitinkamai formuoja nepilnamečio požiūrį.

NEPILNAMEČIŲ NUSIKALSTAMUMAS IR JO PRIEŽASTYS
Visame pasaulyje nepilnamečių nusikalstamumas yra viena iš aktualiausių ir opiausių socialinių problemų.
Paauglių nusikaltimai – dažniausiai vagystės, plėšimai ir žaginimai, rečiau žmogžudystės ir kūno sužalojimai –
vykdomi mokymosi, darbo, gyvenimo, laisvalaikio praleidimo vietose, dažniausiai šiltuoju metų laiku.