Gyventojai ir ŽIV bei AIDS globalioji problema

Ištrauka

Gyventojai ir ŽIV bei AIDS globalioji problema
ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas. ŽIV sukelia AIDS – įgytą (akvizitinį)
imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, navikais ir
kitomis ligomis. ŽIV patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-
limfocitus), imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant
imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų.
(Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2018). Šiomis dienomis šis virusas yra itin išplitęs ir
nusinešė jau ne vieną šimtą žmonių. Dauguma šaltinių teigia, kad ši liga pradėjo plisti nuo
žmonių užsikrėtusiu virusu Vakarų Afrikoje. Manoma, kad tuo metu Vakarų Afrikoje gyvenusios
šimpanzės galėjo nešioti šį virusą, o žmonės juo apsikrėtė medžiodami ir valgydami infekuotas
šimpanzes. Remiantis kita teorija, virusas išplito per skiepus, kurie juos gaminant buvo užkrėsti
nuo šimpanzių. Neva taip virusu užsikrėtė milijonai žmonių Belgijos Konge, Ruandoje. Na o
konspiracijų teorijų šalininkai tvirtina, kad ŽIV sukūrė CŽV, kad išnaikintų juodaodžius ir
homoseksualus. (Delfi, 2009). Dėl savo sukeliamų pasėkmių ŽIV yra laikoma viena baisiausių
pasaulio ligų, su kuria kovoja ne vienas tūkstantis žmonių. ŽIV - tai liga kuri paliečia ne tik
sergantįjį bet ir visuomenę bei valstybę.
ŽIV gydymas smarkiai atsiliepia valstybės biudžetui. Ankstesniais laikais žmonės,
kuriems buvo pranešama, jog jie yra užsikrėtę turėdavo susitaikyti su neišvengiama mirtimi.
Šiandien, per tiek laiko pažengus medicinai, atsiradus naujiems vaistams ir tobulėjant medicinos
technologijoms, mirtis nėra galutinis nuosprendis. ŽIV infekcija gydoma antiretrovirusiniais
vaistais, kurie pristabdo infekcijos eigą, tačiau visiškai nesunaikina ŽIV viruso. Pradėjus vartoti
vaistus, tai daryti reikia visą likusį gyvenimą: “. Kadangi ši liga yra tik pristabdoma, žmogus
tampa visiškai priklausomas nuo vaistų, kuriuos turi gerti labai atsakingai ir dideliais kiekiais:

Gyventojai ir ŽIV bei AIDS globalioji problema
„Kai kada vaistus (prieš 6-7 m.,- red. past.) reikėjo ryti saujomis. Po to reikėdavo pusvalandį
gulėti, kad tau bloga nepasidarytų, kad būtų įsisavinti vaistai. Šiuo metu mano gydymas atrodo
taip: dvi tabletės ryte, trys – vakare. Tik penkios tabletės per dieną, aišku, kai kam tai pasirodys
labai daug, bet palyginus su pradžia, kada jų reikėdavo gerti po 16, dabar tikrai viskas gerai“, -
patirtimi dalijosi pašnekovas. (Žinių radijas, 2003) Pagal Valstybinės ligonių kasos duomenis,
2014 m. vieno ŽIV užsikrėtusio paciento vienų metų gydymo kaina kompensuojamais vaistais
siekė 5217 eurų. Kasmet dėl ŽIV ligos gydomų pacientų skaičius didėja. Nesunku apskaičiuoti,
kad 1 ligonis per 20 metų valstybės biudžetui kainuos apie šimtą tūkstančių eurų. Estija, kur ŽIV
paplitimas vienas didžiausių Europoje, šiandien jau priversta 23 kartus daugiau nei Lietuva
išleisti valstybės biudžeto lėšų ŽIV infekcijai gydyti. Tai šaliai tapo didele ekonomine problema.
Taigi, ši liga yra ne tik baisi diagnozė žmogui, tačiau tai taip pat atsiliepia ir valstybės biudžetui.
ŽIV užsikrėtęs žmogus tampa jos platintoju ir visuomenės atstumtuoju. Kadangi ŽIV
infekcija po užsikrėtimo būna besimptomė apie 10 metų, tai, atsiradus ŽIV ligos požymiams,
žinia apie teigiamą ŽIV tyrimo rezultatą dažnai būna netikėta. Ši žinia žmogui dažniausiai sukelia
šoką, neigimą, pyktį, depresiją ir galiausiai susitaikymą. Sužinojus apie ligos diagnozę pacientas
patiria nemenką šoką ir sukrėtimą: “Kai gauni teigiamus tyrimų rezultatus dėl ŽIV, pasijauti labai
vienišas. Tai visų baisiausia, nes negali išsipasakoti. Visuomenėje gyvuoja stereotipas, kad ŽIV
infekuotieji – padugnės.” - kalba jau keturioliktus metus sergantis ŽIV vaikinas (Pozityvus
Gyvenimas, 2016). Toks požiūris visuomenėje po truputį pradeda keistis, tačiau kiekvieną dieną
susiduriama su nemaloniomis situacijomis: “Kai stomatologei pasakiau savo diagnozę,...