Nacionalinė Kroatijos virtuvė

Ištrauka

„Nacionalinė Kroatijos virtuvė“

ĮVADAS
Virtuvė (arba kulinarinė tradicija) - maisto gaminimo tradicijų visuma, būdinga tam
tikram regionui ar tam tikrai žmonių grupei. Ji tampa svarbia kultūros ir tapatybės dalimi, panašiai
kaip nacionaliniai rūbai, nacionalinė vėliava ir kiti simboliai.
Lietuvių kalboje taip pat vadinama ir patalpa, kurioje gaminamas maistas (virtuvė),
nors daugelyje pasaulio kalbų šie terminai yra visai skirtingi.
Pasaulio virtuvių įvairovė susiformavo dėl kelių priežasčių. Pirmiausia tai lėmė
skirtingos gamtinės sąlygos. Skirtingose vietose buvo prijaukintos skirtingos žemės ūkio kultūros,
kas nulėmė skirtingus naudojamus maisto produktus. Skyrėsi ir gaminimo prietaisai, kas lėmė
skirtingas maisto apdorojimo tradicijas. Skyrėsi ir mitybos poreikiai (gamtos reguliuojamas maisto
medžiagų balansas).
Kita priežastis buvo skirtingos kultūrinės - religinės sąlygos, salygojusios įvairius
maisto draudimus ar ceremonijas. Daugelyje pasaulio kultūrų yra uždrausta kiauliena (islamo
virtuvėse), kai kuriose nevalgomi grybai (šiaurės tautų mityboje) ir pan. Religija sąlygojo ir
sudėtingą kulinarijos bei skonio filosofiją.
Pasaulio virtuves gali apibūdinti keletas svarbiausių kriterijų. Tai - naudojami
produktai, jų apdorojimo principai, svarbiausi patiekalai, kulinarijos filosofija, stalo etiketas.

KROATIJOS NACIONALINĖ VIRTUVĖ
Kroãtijos Respùblikos virtùvė [kroatų k. hrvatska – kaklaraištis] – valstybės Europoje,
besiribojančios su Adrijos jūra, nacionaliniai patiekalai.
Šiaurėje Kroatija ribojasi su Slovėnija ir Vengrija, rytuose – su Serbija, o pietryčiuose
– su Bosnija-Hercegovina.