Moterų santykiai su savo tėvais, pagarba sau bei saviveiksmingumas

Ištrauka

Bakalauro darbas 
Moterų santykiai su savo tėvais, pagarba sau bei saviveiksmingumas

TURINYS
PRATARMĖ 3
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
1. ĮVADAS 6
1.1. Tėvų santykiai su vaiku 6
1.3.1. Tėvų rūpestingumas santykyje su vaiku 7
1.3.2. Tėvų pernelyg didelė globa santykyje su vaiku 8
1.4. Asmenybės konceptų formavimasis 10
1.4.1. Savigarba 10
1.4.2. Saviveiksmingumas 13
1.5. Moterų santykiai su tėvais, pagarba sau ir saviveiksmingumas 15
1.6. Tyrimo tikslas ir uždaviniai 16
2. TYRIMO METODAI 17
2.1. Tyrimo dalyviai 17
2.2. Tyrimo eiga 17
2.3. Tyrimo instrumentai 18
2.4. Duomenų analizė 20
3. REZULTATAI 21
3.1. Tėvo rūpestingumo ir per didelės globos sąsajos su moterų savigarba ir saviveiksmingumu21
3.2. Mamos rūpestingumo ir per didelės globos sąsajos su moterų savigarba ir saviveiksmingumu 22
3.3. Moterų savigarbos ir saviveiksmingumo sąsajos su demografiniais duomenimis 24
4. REZULTATŲ APTARIMAS 27
IŠVADOS 29
LITERATŪRA 30

PRATARMĖ
Vakarų kultūroje nuo seno moteris dažnai suvokiama kaip gyvybės nešėja ir globėja. Tiek
pasaulio, tiek lietuvių literatūroje moteris yra vaizduojama kaip mūza ir įkvėpimo šaltinis. Pasakojami
žygdarbiai, kuriems buvo ryžtasi dėl moterų – atrodo, dėl jų galima padaryti bet ką. Lietuvių
mitologijoje jos vaizduojamos kaip deivės, kurių galioje yra sveikata, meilė, gimimas ir likimas. Nors
tai ir yra moterį aukštinantys požiūriai, realybėje matome, kad toks moters portretas iš tikrųjų įkalina
ją globėjos vaidmenyje ir taip išstumia iš aktyvaus socialinio gyvenimo. Lietuvoje moterys paprastai
užima žemesnes pozicijas ir uždirba mažiau nei vyrai (Jureniene, 2008). Nors tokia statistika
pastebima visame pasaulyje ir tam įtakos turi daugelis veiksnių, viena to priežastis gali būti siejama
su skirtingų mergaičių ir berniukų auklėjimu vaikystėje. Yra pastebėta, kad moterys Lietuvoje vis dar
abejoja savo gabumais ir rečiau nei vyrai renkasi kopti karjeros laiptais. Tai galima sieti su žemesne
savigarba bei žemesniu saviveiksmingumu, kurie susiformavo auklėjimo metu (Sharma & Pandey,
2015; Cai-Lian Tam et al., 2012). Savigarba ir saviveiksmingumas gali kisti priklausomai nuo
socialinės aplinkos ir patirčių (Leary et al., 1995; Farley, 2019), tad nėra aiškus ryšys tarp moterų
santykių su tėvais ir jų pagarbos sau bei saviveiksmingumo.

SANTRAUKA
Moterų santykiai su tėvais yra svarbūs asmenybės formavimuisi, todėl ryšys su tėvais
vaikystėje gali sietis su tokiais savivaizdžio konceptais, kaip savigarba ir saviveiksmingumas. Šiame
tyrime buvo siekiama įvertinti moterų santykius su savo tėvais, pagarbą sau bei saviveiksmingumą.
Tyrime dalyvavo 91 moteris, kurių amžius buvo nuo 18 iki 62 metų (M = 28,13, SD = 10,41).
Dalyviams surinkti buvo naudojami netikimybinės atrankos būdai: patogioji ir „sniego gniūžtės“ tipo
atranka. Moterų santykiams su tėvais įvertinti buvo naudojamas Ryšių su tėvais vertinimo
klausimynas, moterų savigarbai matuoti naudojama Rosenberg savigarbos skalė, o saviveikmingumui
įvertinti buvo naudojama Bendroji saviveiksmingumo skalė. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad
moterys, kurių tėčiai ir mamos vaikystėje išreiškė daugiau rūpestingumo santykiuose su jomis,
pasižymėjo aukštesniu saviveiksmingumu ir aukštesne pagarba sau. Tuo tarpu moterys, kurių tėčiai
ir mamos vaikystėje išreiškė per didelę globą santykiuose su jomis, pasižymėjo žemesniu
saviveiksmingumu ir žemesne pagarba sau.

Raktiniai žodžiai: santykiai su tėvais, savigarba, saviveikmingumas.

1. ĮVADAS

1.1. Tėvų santykiai su vaiku
Vaiko santykiai su tėvais prasideda nuo pirmų jo gyvenimo dienų. Kūdikiai yra beveik
visiškai priklausomi nuo savo globėjų, tad tėvai, taip pat kiti globėjai,...