Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio apibūdinimas

Ištrauka

1. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio apibūdinimas
XX amžiuje dėl emancipacijos, liberalizmo, egalitarizmo poveikio pasikeitė ir visuomenės vertybių
prioritetai: svarbesnė tapo savirealizacija, žmogaus autonomiškumas, vidinis tobulėjimas,
asmenybės ugdymas. Šeiminiame gyvenime ėmė keistis pasiskirstymas funkcijomis tarp moterų ir
vyrų, moterų ekonominė priklausomybė nuo vyrų nebėra tokia absoliuti kaip anksčiau. Suprantama,
šie pokyčiai sukėlė permainas ir socialinėje ekonominėje erdvėje, todėl atsirado poreikis įvairias
visuomenės gyvenimo ir valstybės valdymo sritis tirti lyčių aspektu.(E.Krivickienė 2018m).
Lyčių lygybės tyrimai (angl. Gender Studies) atliekami daugelyje šalių ir kai kuriose iš jų (JAV ir
ES) tapo oficialia mokslo disciplina. Susiformavo ir nauja žinių sritis – lyčių ekonomika, kuri
nagrinėja lyčių diskriminacijos ir socialinės bei ekonominės plėtros tarpusavio priklausomybę, tiria
lyčių lygybės įtaką ekonomikos augimui, makro- ir mikroekonomikos rodikliams, nagrinėja
skirtingas moterų ir vyrų prieinamumo prie ekonominių išteklių galimybes, tiria nelygybės
priežastis ir analizuoja pasekmes, numato nelygybės panaikinimo būdus. Lyčių lygybės tyrimai
asmens, šeimos, socialinių grupių, visuomenės lygiu sujungia valstybės valdymo, ekonominės,
socialinės, demografinės aplinkos teorinius ir praktinius aspektus ir tampa veiksminga šalies
ekonominio ir socialinio vystymosi priemone. JAV, Kanadoje, Švedijoje, Norvegijoje,
Nyderlanduose, Danijoje valstybės valdymo politikoje priimant sprendimus analizė pagal lytį tapo
būtina priemone: priimamų sprendimų poveikis vertinamas lyčių aspektu, analizuojama, kaip šis
sprendimas veiks moterų ir vyrų socialinę ir ekonominę padėtį, kokios numatomos pasekmės
kiekvienai iš lyčių.(E.Krivickienė,2018)
Lietuvos ir užsienio autorių literatūroje reikšminga vieta skiriama moterų dalyvavimui darbo
rinkoje ir su tuo susijusių svarbių socialinių ir ekonominių procesų aktyvinimui. Abiejų lyčių padėtį
darbo rinkoje, sąsajas su darbu namų ūkyje, moterų diskriminacijos formas ir lygmenis darbo
rinkoje nagrinėja įvairių sričių mokslininkai – ekonomistai, sociologai, psichologai, sveikatos
apsaugos specialistai. Analizuojamas moterų užimtumas, jo struktūra ir lemiantys veiksniai, lyčių
ekonominis aktyvumas, vaidmenys užimtumo ir šeimos gyvenimo sferose (M. Jankauskaitė (2019),
V. Kanopienė (2020, 2019), A. Tereškinas (2019).
Pokyčiai rinkos tapsmo metais parodė, kad socialinė ir ekonominė transformacija nebuvo neutrali
lytims. Dėl socialinių programų, kurios daugiausia paveikė moteris ir vaikus, mažinimo, naujų ir
aukštesnių reikalavimų darbuotojų kvalifikacijai ir gebėjimams reproduktyvioji moterų veikla
(vaikų auginimas ir ugdymas, namų ruošos darbai, pagyvenusių šeimos narių slauga) padidėjo, o
produktyvioji (profesinė, verslo, gamybinė) – sumažėjo. Darbdavys nesuinteresuotas moters,
užimtos reprodukcine veikla, priėmimu į darbą, nes tokia darbuotoja didina produkcijos sąnaudas,
apsunkina darbo organizavimą įmonėje. Keičiantis moters socialiniam statusui ir lyčių santykiams,
greta tradicinių patriarchalinių nuostatų formuojasi ir nauji stereotipai lyčių lygybės srityje.