Pasak Žano Žako Ruso, pats svarbiausias moters bruožas – nuolankumas. Moteris literatūroje
įvairiais amžiais yra apibūdinama kaip įvairialypė – paviršutiniška ir lengvabūdiška, lyriška ir
romantiška, sudėtinga ir prieštaringa, naivi ir paprasta, tyra arba nuodėminga, intelektuali arba
vitališka. Moteris kaip savosios lyties atstovė, pasižyminti savitu charakteriu, užimanti tam tikrą vietą
visuomenėje ir šeimoje, laiminga ar nelaiminga savo asmeniniame gyvenime – tai ir būtų tradicinis
moters paveikslas literatūriniame kūrinyje. Moters paveikslas lietuvių literatūroje ypač svarbus, nes
moterys suteikia kūriniui daug emocingumo, aistros, meilės, intrigų. Argumentuojant bus remiamasi
Jono Biliūno, Antano Škėmos bei Šatrijos Raganos kūryba.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!